Kodėl foninė muzika kai kuriems žmonėms padeda sutelkti dėmesį (ir atitraukia kitus)

📖 Skaitymo laikas: 7 min. ir 51 sek.

Ar girdėjote apie "lifto žingsnis"30 sekundžių laikotarpis, skirtas pristatyti save arba savo idėją taip, kad būtų aptartas vienas ar du pagrindiniai punktai ir užmegztas ryšys su pašnekovu?

Paimkime literatūrinį pavyzdį. Įlipate į liftą, kad patektumėte į 17-ąjį verslo bokšto aukštą, kur ruošiatės susitikti su VIP asmeniu, su kuriuo desperatiškai bandėte susisiekti jau metus. Esate vienas lifto kabinoje. O štai fone skamba sklandus biuro džiazas.
Kas nutiks jūsų galvoje? Ar foninė muzika padės jums susikaupti ties pristatymu? Ar ji sutrikdys jūsų mintis?

Vieniems švelnus melodijos dūzgimas yra tobula aplinka susikaupimui ir kūrybiškumui; kitiems tai tampa blaškymo priemone, kuri sutrikdo jų dėmesį. Kontrastingi foninės muzikos efektai glumina daugelį, ir paaiškėjo, kad tam įtakos turi individualūs smegenų apdorojimo skirtumai, asmeniniai pageidavimai ir atliekamų užduočių tipas.

Taigi, pasinerkime į mokslinius muzikos įtakos susikaupimui aspektus, išnagrinėkime jos privalumus ir trūkumus ir pasiūlykime praktinių įžvalgų, kurios padės jums optimizuoti savo garso aplinką.

Mokslas, slypintis už muzikos ir susikaupimo

Muzika iš esmės sudaryta iš garso bangų, kurioms būdingas jų dažnis, lemiantis aukštį, ir amplitudė, kuri lemia garsumą. Šios garso bangos daro didelį poveikį, nes sąveikauja su mūsų klausos sistema ir įvairiais būdais veikia smegenų chemiją. Konkretaus muzikos kūrinio poveikis gali labai skirtis priklausomai nuo konteksto, kuriame jis patiriamas. Tokie veiksniai kaip muzikos ritmas, garsumas ir sudėtingumas gali arba pagerinti susikaupimą ir produktyvumą, arba blaškyti dėmesį.

Išsamūs tyrimai parodė kelis pagrindinius mechanizmus, kuriais muzika veikia mūsų psichologines ir fiziologines būsenas:

Neurotransmiterių moduliacija

Klausantis muzikos, išsiskiria dopaminas – neurotransmiteris, glaudžiai susijęs su malonumo, pastiprinimo ir motyvacijos jausmais. Ši biocheminė reakcija gali pagerinti susikaupimą ir dėmesio sutelkimą, todėl lengviau atlikti sudėtingas užduotis ar mokytis.

Smegenų bangų sinchronizavimas

Muzikos ritminiai elementai gali derėti prie natūralių mūsų smegenų bangų ritmų, skatindami skirtingas psichines būsenas. Pavyzdžiui, lėtesnis tempas, dažnai sutinkamas raminančioje muzikoje, gali paskatinti atsipalaidavimą ir sumažinti streso lygį, o greitesnio ritmo muzika gali padidinti budrumą ir suteikti klausytojui energijos. Ši sinchronizacija gali atlikti pagrindinį vaidmenį pritaikant psichines būsenas prie konkrečios veiklos (įskaitant valgymą, mankštą ar apsipirkimą...) reikalavimų.

Selektyvus dėmesys

Moksliniai tyrimai, įskaitant psichologų atliktus Glennas Schellenbergas 2005 m. atlikti tyrimai parodė, kad foninė muzika gali veiksmingai užmaskuoti blaškantį aplinkos triukšmą. Šis maskavimo efektas leidžia smegenims efektyviau susikaupti ties pagrindine užduotimi, be staigių, blaškančių garsų trikdžių. Pavyzdžiui, kai kuriuose biuruose foninė muzika veikia kaip baltojo triukšmo mašina.

Muzikos klausymosi nauda mokantis ir dirbant

Apdairiai parinkta foninė muzika gali būti veiksminga priemonė produktyvumui ir bendrai gerovei gerinti:

Padidinta koncentracija

Fono muzika gali užmaskuoti blaškančius aplinkos garsus, suteikdama stabilų garsinį foną, kuris padeda žmonėms išlaikyti dėmesį.Tyrimai rodo, kad instrumentiniai kūriniai, ypač be žodžių, yra ypač naudingi atliekant užduotis. Taip yra todėl, kad jie panaikina automatinę smegenų reakciją iššifruoti kalbą, kai ji yra pažįstama kalba. Be to, instrumentinė muzika sumažina smegenų polinkį reaguoti į staigius klausos sutrikimus, todėl kognityvinis srautas tampa sklandesnis.

Streso mažinimas

Įrodyta, kad raminančios melodijos mažina kortizolio, su stresu susijusio hormono, kiekį, todėl pasiekiama labiau atsipalaidavusi psichinė būsena, skatinanti ilgalaikę koncentraciją. Įvairiose terapinėse aplinkose aplinkos garsai, pavyzdžiui, švelnus lietus ar subtilios vandenyno bangos, naudojami nerimui malšinti ir nuotaikai gerinti, sukuriant ramybei ir kūrybiškumui palankią atmosferą. Prisiminkite garsus, kuriuos girdėjote paskutinio viso kūno masažo metu, ir lengvai sutiksite su šiuo teiginiu.

Pagerinta atmintis ir mokymasis

Įrodymai rodo, kad foninės muzikos klausymasis gali gerokai pagerinti informacijos įsiminimą, ypač kai muzika nėra įkyri. Studentai, kurie mokymosi sesijų metu klausosi švelnios instrumentinės muzikos, paprastai geriau įsimena ir supranta informaciją, o tai rodo, kad tokios melodijos gali pagerinti kognityvinius gebėjimus, sukurdamos palankią mokymosi aplinką. Atsiprašau, sunkiojo metalo gerbėjai!

Padidėjęs kūrybiškumas

Nustatyta, kad tam tikri garsų peizažai, pavyzdžiui, gamtos garsai ar lengvas džiazas, skatina kūrybinį mąstymą, ugdydami atsipalaidavusią, bet budrią psichinę būseną. Šį reiškinį patvirtina akademiniai tyrimai ir jis rezonuoja su įvairių sričių specialistų įžvalgomis, kurie pabrėžia kruopščiai apgalvoto mąstymo vertę. kuruojama garso patirtis kūrybinio potencialo atskleidime.

Trūkumai ir kada muzika gali blaškyti dėmesį

Nors daugelis žmonių vertina foninės muzikos privalumus, jos veiksmingumas kiekvienam žmogui gali labai skirtis. Štai keletas dažniausiai su ja susijusių iššūkių:

Pernelyg sudėtinga arba garsi muzika

Sudėtingų melodijų, ilgų dainų tekstų ar greitai besikeičiančio tempo muzika dažnai gali atitraukti dėmesį nuo atliekamos užduoties. Šie elementai gali perkrauti smegenų kognityvinius išteklius, todėl sunkiau išlaikyti dėmesį atliekant darbo ar mokymosi užduotis. Užuot didinusi produktyvumą, tokia muzika gali tapti blaškymo šaltiniu, trukdančiu pasiekti rezultatų. Tas pats pasakytina ir apie... per didelis triukšmas tavo vietoje.

Nenuoseklus tūris

Staigūs garsumo svyravimai gali ypač sutrikdyti susikaupimą. Kai garso lygis netikėtai svyruoja, tai gali suaktyvinti smegenų įspėjimo sistemą, todėl žmonės gali išsiblaškyti ir prarasti minčių eigą. Pastovus garso lygis yra labai svarbus kuriant aplinką, kuri skatina gilų susikaupimą.

Individualus jautrumas

Kiekvienas žmogus į klausos dirgiklius reaguoja skirtingai. Asmenims, turintiems klausos sutrikimų ar sutrikimų, tokių kaip ADHD, tam tikri muzikos žanrai ar garsai gali paaštrinti susikaupimo sunkumus. Šiems asmenims muzika iš potencialios pagalbinės priemonės gali virsti didele kliūtimi, apsunkinančia efektyvų užduočių atlikimą.

Užduotims būdingas dėmesio atitraukimas

Užduoties pobūdis vaidina lemiamą vaidmenį nustatant foninės muzikos poveikį. Veiklai, reikalaujančioms gilaus analitinio mąstymo, kritinio samprotavimo ar sudėtingų problemų sprendimo, dažnai nukenčia net ir nuo švelnios foninės muzikos.Tokiais atvejais smegenys sunkiai filtruoja konkuruojančius dirgiklius, o tai gali sumažinti kognityvinius gebėjimus ir padidinti nusivylimą.

Patarimai, kaip pritaikyti garso aplinką

Individualios reakcijos į muziką gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus, todėl svarbu pritaikyti muzikinę patirtį individualiai. Tokie veiksniai kaip kultūrinė kilmė, asmeninė patirtis ir dabartinė emocinė būsena vaidina lemiamą vaidmenį, kaip žmogus suvokia ir reaguoja į skirtingus žanrus, melodijas ir ritmus.

Todėl muzikos pritaikymas individualiems pageidavimams ir emociniams poreikiams gali sustiprinti įsitraukimą ir malonumą, o suasmeninti grojaraščiai ir kuruojami garsovaizdžiai tampa neįkainojami siekiant maksimaliai padidinti muzikos poveikį klausytojams. Pateikėme keletą patarimų, kurie padės jums pradėti nuo kažkokio taško:

• Eksperimentuokite su žanraisDaugelis mano, kad instrumentinė arba klasikinė muzika sukuria ramų foną, o pop ar rokas su žodžiais gali blaškyti dėmesį.

• Garsumo ir tempo reguliavimasMažas garsumas paprastai yra mažiau įkyrus. Tyrimai rodo, kad lėtesnis tempas padeda pasiekti atsipalaidavimo būseną, kuri idealiai tinka užduotims, reikalaujančioms gilaus susikaupimo.

• Naudokite baltąjį triukšmą arba aplinkos garsusTiems, kuriems muzika pernelyg įtraukia, baltasis triukšmas arba gamtos garsai (pvz., lietus ar vandenyno bangos) gali sukurti neutralų garsinį foną, kuris vis tiek užmaskuoja blaškančius garsus.

• Testavimas ir pritaikymasEksperimentuokite su skirtingais garsais atlikdami įvairias užduotis. Šiame procese gali būti labai naudingos programėlės, leidžiančios pritaikyti garso aplinką.

Šie pritaikymai užtikrina, kad jūsų garso aplinka atitiktų jūsų asmeninius ir profesinius poreikius, padidinant produktyvumą neblaškant dėmesio.

Akustinė aplinka: kur foninė muzika pagerina patirtį

Fono muzika nėra universali – ji geriausiai pritaikoma konkretūs nustatymai:

• Namų biuraiSubtilus, nenutrūkstamas instrumentinis takelis gali užmaskuoti namų ūkio blaškymąsi ir padėti išlaikyti dėmesį darbo valandomis.

• LiftaiŠvelnus foninis muzika liftuose gali sumažinti stresą ir padaryti trumpas keliones malonesnes.

• Mažmeninės prekybos parduotuvėsMuzika mažmeninės prekybos erdvėse skirta ne tik atmosferai sukurti – ją galima derinti ir taip paveikti apsipirkimo tempą. Tyrimai rodo, kad lėtesnis tempas skatina klientus užsibūti, padidindamas pirkimo tikimybę.

• RestoranaiValgomojo zonose kruopščiai parinkta foninė muzika sustiprina atmosferą, skatindama atpalaiduojančią vakarienės patirtį be pernelyg didelių pokalbių.

• Mokyklos ir bibliotekosAplinkos garsai arba tyli instrumentinė muzika gali padėti sukurti tylias zonas, kurios skatina susikaupimą ir sumažina trikdantį triukšmą.

Kiekviena iš šių aplinkų gauna naudos iš individualiai pritaikyta akustinė atmosfera kuris pagerina patirtį arba sumažina nepageidaujamą triukšmą, pabrėžiant individualizuoto požiūrio svarbą.

Kaip ritmas ir tempas veikia smegenis

Muzikos ritmas ir tempas daro didelę įtaką mūsų smegenims, stipriai formuodami mūsų emocijas ir psichines būsenas.Štai santrauka, kaip šie muzikos elementai sąveikauja su mūsų nerviniais procesais:

Smegenų bangų įsitraukimas

Ar girdėjote apie veidrodiniai neuronai atrado italų neurofiziologas Giacomo Rizzolatti?
Amerikos psichologų asociacija gerai paaiškina: „Veidrodiniai neuronai yra smegenų ląstelių tipas, kuris reaguoja vienodai, kai atliekame veiksmą ir kai matome, kaip kažkas kitas atlieka tą patį veiksmą.“
Kažkas panašaus nutinka ir klausantis muzikos – ji gali harmonizuotis su mūsų smegenų bangomis (jos viena kitą atspindi). Klausantis muzikos su pastoviu, kviečiančiu ritmu, mūsų smegenys gali pereiti į ramų ritmą, skatindamos atsipalaidavimo ir budrumo jausmus. Švelnus alfa smegenų bangų pulsavimas (nuo 8 iki 12 Hz) dažnai siejamas su ramaus dėmesingumo būsena.

Fiziologinis poveikis

Muzikos tempas gali sukelti ryškias fiziologines reakcijas mumyse. Lėtos melodijos gali sušildyti mūsų širdis, sumažinti širdies plakimą ir pašalinti dienos stresą. Priešingai, gyvi ir ritmingi ritmai suteikia mums gyvybingumo, skatina susikaupimą ir suteikia energijos.

ADHD ir susikaupimas

Asmenims, susiduriantiems su ADHD iššūkiais, muzikos galia gali būti ypač transformuojanti. Tyrimai parodė, kad nuoseklus ritminis fonas gali tarnauti kaip inkaras neramioje blaškymosi jūroje, leidžiantis šiems asmenims išlaikyti susikaupimą, o ne būti nuneštiems staigių pokyčių. Ši ritminė parama veikia kaip švelnus vadovas, padedantis jiems aiškiau ir ramiau atlikti užduotis.

Tobulos garso aplinkos radimas

Tai, kaip mes patiriame garsą, yra ir mokslas, ir menas. Nesvarbu, ar bandote padidinti produktyvumą namų biure, sukurti raminančią atmosferą mažmeninės prekybos erdvėje, ar tiesiog mėgautis ramiu vakaru namuose, tinkama foninė muzika gali turėti lemiamą reikšmę. Svarbiausia – suasmeninimas. Eksperimentuokite su skirtingais žanrais, garsumu ir tempu, kol rasite tobulą klausos balansą kiekvienai atliekamai užduočiai. Tyrimams toliau atskleidžiant garso subtilybes ir jo poveikį mūsų protui, akustinio dizaino galimybė formuoti mūsų aplinką tampa vis prieinamesnė ir svarbesnė.

Tuo tarpu, jei esate tikri, kad esate vienas iš tų, kurių smegenims neigiamai veikia foninė muzika (net ir lifte) – visada yra sprendimas: lipkite laiptais! Taigi, jums padėkos ne tik jūsų smegenys, bet ir jūsų širdis.

Papildoma literatūra &bibliografiniai ištekliai

• Everestas, FA &Pohlmann, KC (2015). Pagrindinis akustikos vadovas (6-asis leidimas). Niujorkas: „McGraw-Hill Education“.

  
  

• Pasaulio sveikatos organizacija. (2018). Aplinkos triukšmo gairės Europos regionui. PSO Europos regioninis biuras.

  
  

• Basner, M., Babisch, W., Davis, A., Brink, M., Clark, C., Janssen, S. &Stansfeld, S. (2014). „Triukšmo poveikis sveikatai su klausa ir kitais aspektais“. „The Lancet“, 383 (9925), 1325–1332.

  
  

• Schellenberg, EG (2005). „Muzika ir kognityviniai gebėjimai“. „Dabartinės psichologijos mokslo kryptys“, 14(6), 317–320.

  
  

• Shih, YN, Huang, WS &Chiang, CL (2012). „Fono muzikos poveikis vaikų, turinčių ADHD, dėmesiui“.„Dėmesio sutrikimų žurnalas“, 16(8), 645–654.

  
  

• Hallam, S., Price, J., &Katsarou, G. (2002). „Fono muzikos poveikis pradinių klasių mokinių užduočių atlikimui“. Edukologinės studijos, 28(2), 111–122.