9 faktai apie garsą, kurių tikriausiai nežinojote

📖 3 min. skaitymo

Ritmas – tai būdas garsą organizuoti į konkrečias energijos formules, siekiant suderinti protą ir kūną. Giedojimas, ritmiškas kvėpavimas ir būgnų grojimas – tai senovinė technologija, skirta tiesiogiai sinchronizuoti proto ir kūno kompleksą, sudarant sąlygas psichologiniam ir fiziniam gijimui.
Layne'as Redmondas

Garsas yra sudėtingas reiškinys, formuojantis mūsų pasaulį taip, kaip dažnai nepastebime. Nors esame įpratę prie mus supančių garsų, jame slypi paslėptas žavių detalių sluoksnis, dėl kurio garso pasaulis tampa išties žavus. Nuo jo gebėjimo keliauti skirtingomis terpėmis iki ryšio su emocijomis – pateikiame devynis nepaprastus faktus apie garsą, kurie jus sužavės.

1. Garsas gali formuoti mūsų laiko suvokimą

Įsivaizduokite, kad klausotės tiksinčio laikrodžio. Dabar įsivaizduokite tą patį tiksintį laikrodį, bet su jį lydinčiu metronomo ritmu. Keista, bet ritminio garso pridėjimas prie regos stimulo gali pakeisti mūsų laiko suvokimą. Tyrimai rodo, kad žmonės linkę pervertinti laiko trukmę, kai yra veikiami greitesnio ritmo, ir nepakankamai ją įvertinti, kai ritmas lėtesnis. Šis savotiškas garso ir laiko suvokimo ryšys parodo, kaip mūsų pojūčiai netikėtais būdais susijungia, darydami įtaką mūsų suvokimui apie mus supantį pasaulį.

2. Garso greitis kinta priklausomai nuo temperatūros

Visi esame girdėję legendinį botagėlio traškesį filmuose, bet ar žinojote, kad garsas, kurį jis skleidžia, atsiranda dėl to, kad botagėlis sulūžta viršydamas garso greitį? Garso greitis nėra pastovus; jis kinta priklausomai nuo temperatūros. Šiltesniame ore garsas sklinda greičiau, o šaltesniame – lėtėja. Šis greičio pokytis gali sukelti tokius garsinius reiškinius kaip „botagėlio traškėjimo“ efektas, kai botagėlio galiukas viršija garso greitį, todėl girdimas aštrus garsas.

3. Tyliausia pasaulio vieta gali jus išvesti iš proto

Įsivaizduokite kambarį, kuriame taip tylu, kad galite girdėti savo širdies plakimą ir net virškinimo sistemos skleidžiamus garsus. Aidinti kamera „Orfield Laboratories“ laboratorijoje Mineapolyje, JAV, laikoma tyliausia vieta pasaulyje. Šioje kameroje beveik nėra garso, todėl žmonėms, kurie per daug laiko praleidžia viduje, gali kilti haliucinacijų ir dezorientacija, o tai pabrėžia didelį garso – arba jo nebuvimo – poveikį mūsų protui.

4. Garsas gali sukurti matomus raštus

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo garsas? Kimatikos srityje garso bangos naudojamos smėlio ar kitų medžiagų raštams kurti. Kai paviršius vibruojamas garso bangomis, ant jo esančios dalelės juda į specifinius išdėstymus, sudarydamos sudėtingus raštus, kurie vizualiai atvaizduoja garso bangų formas. Šis reiškinys ne tik panaikina atotrūkį tarp klausos ir regėjimo, bet ir parodo paties garso grožį.

5. Garsas gali pakelti objektus

Taip, perskaitėte teisingai – garsas gali pakelti objektus. Šis intriguojantis reiškinys, žinomas kaip akustinė levitacija, naudoja garso bangas, kad neutralizuotų gravitacijos trauką mažiems objektams. Tiksliai valdydami garso bangas, mokslininkai gali sukurti aukšto slėgio zonas, kuriose objektai kybo ore. Šis mokslinis stebuklas ne tik parodo tikrąjį garso poveikį, bet ir atveria duris į tokias sritis kaip medicininiai tyrimai ir medžiagų manipuliavimas.

6. Sonic Boom nuo Whip Crack

Štai čia ir prasideda tikras keistumas – kai plakama botagą, pasigirsta garsinis bumas. Botago galiukas juda greičiau nei garso greitis, sukurdamas mažą garsinį bumą, kuris ir sukelia savitą traškėjimo garsą. Šis reiškinys, žinomas kaip „botago traškėjimas“, parodo, kaip garso elgesys gali sukelti netikėtų ir dramatiškų efektų.

7.Infragarsas: „baimės dažnis“

Infragarsas – tai garso bangos, kurių dažniai yra žemesni už žmogaus girdimąjį diapazoną. Nors šios žemo dažnio bangos yra negirdimos, jos vis tiek gali mus paveikti. Kai kurie tyrėjai mano, kad infragarsas gali sukelti baimės ir nerimo jausmus, o tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės praneša, kad jaučiasi išsigandę vaiduoklių apimtose vietose. Infragarsą taip pat skleidžia gamtos reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimai ir perkūnijos, sukurdami šiurpų ryšį tarp nematomo ir jaučiamo.

8. Garsas gali paveikti skonį

Garsas veikia ne tik mūsų ausis; jis gali paveikti ir mūsų skonio receptorius. Tyrėjai atrado, kad foninės muzikos aukštis ir intensyvumas... restoranai, barai ir klubai, pavyzdžiui, gali pakeisti skonio suvokimą. Pavyzdžiui, aukšti garsai gali sustiprinti saldumą, o žemi – kartumą. Šis stebinantis tarpjutiminis ryšys pabrėžia sudėtingus mūsų pojūčių sąveikos būdus.

9. Echolokacija: gamtos sonaro sistema

Šikšnosparniai garsėja savo gebėjimu orientuotis tamsoje, naudojant echolokaciją – natūralią sonaro sistemą. Skleisdami aukšto dažnio garsus ir klausydamiesi atsimušančio aido, šikšnosparniai gali tiksliai nustatyti objektus ir grobį net visiškoje tamsoje. Šis gebėjimas įkvėpė žmogaus sukurtas technologijas, tokias kaip ultragarsinis vaizdavimas, naudojamas medicininėje diagnostikoje, parodant, kaip gamtos išradingumas gali paveikti mūsų inovacijas.

Žinių aidai

The garsų pasaulis yra kupinas stebinančių faktų, primenančių mums apie jo sudėtingumą ir įtaką mūsų gyvenimui. Nuo gebėjimo keliauti skirtingomis terpėmis iki poveikio mūsų emocijoms ir net galios manipuliuoti materija – garsas pasiekia daug daugiau nei pasiekia ausį.

Giliau gilinantis į šiuos faktus, mes iš naujo suprantame vibracijų simfoniją, kuri formuoja mūsų aplinką.