📖Skaityti 3 min
Ritmas – tai priemonė suskirstyti garsą į konkrečias energijos formules, siekiant harmonizuoti protą ir kūną. Giedojimas, ritmingas kvėpavimas ir mušimas būgnais sudaro senovinę technologiją, skirtą tiesiogiai sinchronizuoti proto/kūno kompleksą, sudaryti sąlygas psichologiniam ir fiziniam gydymui.
Layne'as Redmondas
Garsas yra sudėtingas reiškinys, formuojantis mūsų pasaulį taip, kaip dažnai nepastebime. Nors esame pripratę prie mus supančių garsų, yra paslėptas žavių detalių sluoksnis, dėl kurio garso pasaulis tampa tikrai kerinčiu. Nuo jo gebėjimo keliauti įvairiomis terpėmis iki ryšio su emocijomis – čia yra devyni nuostabūs faktai apie garsą, kurie paliks jums baimę.
1. Garsas gali formuoti mūsų laiko suvokimą
Įsivaizduokite, kad klausotės tiksinčio laikrodžio. Dabar įsivaizduokite tą patį tiksintį laikrodį, bet jį lydintį metronomo ritmą. Keista, bet ritminio garso pridėjimas prie vizualinio stimulo gali pakeisti mūsų laiko suvokimą. Tyrimai rodo, kad žmonės linkę pervertinti laiko trukmę, kai yra veikiami greitesnio ritmo, ir neįvertina jo, kai ritmas yra lėtesnis. Šis ypatingas garso ir laiko suvokimo ryšys parodo, kaip mūsų pojūčiai susimezga netikėtais būdais, paveikdami mus supančio pasaulio suvokimą.
2. Garso greitis skiriasi priklausomai nuo temperatūros
Visi esame girdėję filmuose simbolinį botago traškėjimą, bet ar žinojote, kad jo skleidžiamas garsas kyla dėl to, kad botagas laužo garso greitį? Garso greitis nėra pastovus; jis kinta priklausomai nuo temperatūros. Šiltesniame ore garsas sklinda greičiau, o šaltesniame – sulėtėja. Šis greičio pokytis gali sukurti garso reiškinius, tokius kaip „botag traškėjimo“ efektas, kai botago galas viršija garso greitį, todėl garsas yra aštrus.
3. Ramiausia vieta pasaulyje gali išvesti iš proto
Įsivaizduokite kambarį taip tyliai, kad girdite savo širdies plakimą ir net virškinimo sistemos skleidžiamus garsus. „Orfield Laboratories“ Mineapolyje (JAV) esanti aido kamera turi tyliausios pasaulio vietos titulą. Beveik visiškai nesant garso ši kamera gali sukelti haliucinacijas ir dezorientaciją žmonėms, kurie praleidžia per daug laiko viduje, išryškindama didžiulį garso poveikį (arba jo nebuvimą), kurį gali turėti mūsų protai.
4. Garsas gali sukurti matomus raštus
Ar kada susimąstėte, kaip atrodo garsas? Lauke, vadinamoje Cymatics, garso bangos naudojamos smėlio ar kitų medžiagų raštams sukurti. Kai paviršius vibruojamas garso bangomis, ant jo esančios dalelės pereina į specifinius išdėstymus, sudarydamos sudėtingus modelius, kurie vizualiai atvaizduoja garso bangų formas. Šis reiškinys ne tik panaikina atotrūkį tarp girdėjimo ir matymo, bet ir parodo paties garso grožį.
5. Garsas gali levituoti objektus
Taip, jūs perskaitėte teisingai – garsas gali levituoti objektus. Šis intriguojantis reiškinys, žinomas kaip akustinė levitacija, naudoja garso bangas, kad neutralizuotų gravitacijos trauką mažiems objektams. Tiksliai valdydami garso bangas, mokslininkai gali sukurti aukšto slėgio sritis, kuriose objektai yra pakibę ore. jo mokslinis stebuklas ne tik demonstruoja tikrąjį garso poveikį, bet ir atveria duris tokioms programoms kaip medicininiai tyrimai ir manipuliavimas medžiagomis.
6. „Sonic Boom“ iš „Whip Crack“.
Štai čia tai darosi tikrai keista – kai rykštė sutrūkinėja, ji sukuria garsinį bumą. Botagelio galas juda greičiau nei garso greitis, sukurdamas mini garsinį strėlę, kuri yra atsakinga už išskirtinį traškėjimą. Šis reiškinys, žinomas kaip „plakti plyšimas“, parodo, kaip garsas elgesys gali sukelti netikėtų ir dramatiškų efektų.
7. Infragarsas: „baimės dažnis“
Infragarsas reiškia garso bangas, kurių dažniai yra žemesni už žmogaus klausos diapazoną. Nepaisant to, kad šios žemo dažnio bangos yra negirdimos, jos vis tiek gali mus paveikti. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad infragarsas gali sukelti baimės ir nerimo jausmą, galbūt paaiškindamas, kodėl kai kurie žmonės praneša, kad jaučiasi baisūs persekiojamose vietose. Infragarsą taip pat sukuria gamtos reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimai ir perkūnija, sukuriantys baisų ryšį tarp nematomo ir jaučiamo.
8. Garsas gali turėti įtakos skoniui
Garsas veikia ne tik mūsų ausis; tai gali turėti įtakos ir mūsų skonio receptoriams. Tyrėjai išsiaiškino, kad foninės muzikos aukštis ir intensyvumas restoranai, barai ir klubai Pavyzdžiui, gali pakeisti skonio suvokimą. Pavyzdžiui, aukšti garsai gali sustiprinti saldumą, o žemi – kartumą. Šis stebinantis kryžminis jutimų ryšys išryškina sudėtingus mūsų pojūčių sąveikos būdus.
9. Echolokacija: gamtos sonarų sistema
Šikšnosparniai garsėja savo gebėjimu naršyti tamsoje naudojant echolokaciją – natūralią sonaro sistemą. Skleisdami aukštus garsus ir klausydamiesi aidų, kurie atsimuša, šikšnosparniai gali tiksliai nustatyti objektus ir grobį net visiškoje tamsoje. Šis gebėjimas įkvėpė žmogaus sukurtas technologijas, tokias kaip ultragarsinis vaizdavimas, naudojamas medicininėje diagnostikoje, ir parodo, kaip gamtos išradingumas gali paveikti mūsų naujoves.
Žinių aidai
The garso pasaulis yra pilnas stulbinančių faktų, kurie mums primena jos sudėtingumą ir įtaką mūsų gyvenimui. Nuo jo gebėjimo keliauti įvairiomis terpėmis iki jo poveikio mūsų emocijoms ir net galios manipuliuoti materija – garso pasiekiamumas yra daug platesnis už tai, kas patenka į ausį.
Kai mes gilinamės į šiuos faktus, mes įgyjame naują vertinimą vibracijų, formuojančių mūsų aplinką, simfoniją.
