Žmogaus kūnas garsą suvokia per ausis, tačiau vibracijas jaučia mechanoreceptoriai, esantys odoje, raumenyse ir net vidinėje ausyje. Šis sensorinis signalas perduodamas į smegenis, kur gali sukelti reakcijų kaskadą.
Neurologinis poveikis:
Vibracijos stimuliuoja klausos takus, pradedant nuo ausies ir tęsiant per smegenų kamieną iki klausos žievės. Ši sudėtinga apdorojimo sistema gali padidinti streso lygį, kai yra veikiama trikdančių, žemo dažnio vibracijų.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis vibracinio triukšmo poveikis gali padidinti kortizolio kiekį, o tai savo ruožtu gali pakenkti kognityvinėms funkcijoms ir koncentracijai.
Poveikis raumenų ir kaulų sistemai:
Mechaninės vibracijos gali sukelti pasikartojančią raumenų ir sąnarių įtampą. Pavyzdžiui, sunkiosios technikos ar pėsčiųjų eismo sukeliama žemo dažnio vibracija laikui bėgant gali sukelti nedidelį raumenų nuovargį ir diskomfortą.
Be to, tam tikri dažniai gali skatinti ląstelių reakcijas, tokias kaip padidėjusi kraujotaka. Tyrimai rodo, kad žemo dažnio stimuliacija gali paskatinti endotelio ląsteles išskirti azoto oksidą – kraujagysles plečiančią medžiagą, kuri pagerina kraujotaką – šis poveikis panaudojamas terapinėse srityse, tokiose kaip vibroakustinė terapija.
Kaupiamasis poveikis:
Neurologinio streso ir fizinės vibracijos derinys gali sukelti lėtinio diskomforto būseną, mažindamas bendrą savijautą ir produktyvumą.