15 geriausių bauginančių garsų ir jų poveikis smegenims

📖 Skaitymo laikas: 7 min ir 51 sek

Garsas gali turėti didelį poveikį žmogaus psichologijai. Nuo išgyvenimo instinktų, kuriuos sukelia garsūs, nerimą keliantys garsai, iki subtilių, bet nerimą keliančių tonų, kurie kelia nerimo lygį, tam tikri garsai turi šiurpinantį poveikį mūsų smegenims. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime baisiausius garsus pasaulyje, paaiškindami, kodėl jie sukelia tokias intensyvias reakcijas, gilindamiesi į garso dažnius, psichologiją ir smegenų instinktyvias reakcijas.

Tačiau pirmiausia pažvelkime į visą šį siaubingą triukšmą į psichologinę perspektyvą.

Kino požiūriai į bauginančius garsus

Siaubo kine garso dizainas yra vienas galingiausių baimę ir įtampą sukeliančių priemonių. Filmų kūrėjai naudoja daugybę technikų manipuliuoti garsu, kad sustiprintų emocinę patirtį. Žemo dažnio triukšmai, tokie kaip ūžesys ar gilūs dronai, dažnai naudojami siekiant sukelti nerimo jausmą, net jei garso šaltinis nėra iš karto aiškus. Šie žemo dažnio tonai yra vos pastebimi, tačiau sukelia fizinį pojūtį, kuris sustiprina baimę ir nerimą. Siaubo filmų režisieriai taip pat dažnai naudoja tylą, leisdami tylioms akimirkoms sukurti įtampą, kol netikėtas, stiprus triukšmas (šoktelėjęs išgąsdinimas) sukrečia publiką.

Be to, nelinijinis garsas – triukšmas, kuris neatitinka nuspėjamų šablonų, pvz., iškreiptas šnabždesys ar disonuojanti muzika – gali dezorientuoti žiūrovą ir sukelti diskomfortą. Klasikuose, tokiuose kaip „The Shining“ ir „Psycho“, girgždantys smuikai ar baisūs tonų poslinkiai padidina emocinį intensyvumą, sukurdami klausos įtampą. Filmų kūrėjai taip pat žaidžia su diegetiniu ir nediegetiniu garsu. Pavyzdžiui, veikėjas gali išgirsti girgždančią grindų lentą, kuri yra diegetiška (filmo pasaulio dalis), tačiau šis garsas gali būti sustiprintas arba iškraipytas, kad žiūrovai galėtų patirti nerimą. Siaubo filmai priklauso nuo šių garsinių signalų išnaudojimo, kad kitaip kasdieniški garsai paverstų baimės instrumentais, panardindami žiūrovą į filmo atmosferą.

Kodėl žmonės mėgsta žiūrėti siaubo filmus

Nepaisant baimės ir nerimo, kuriuos sukelia siaubo filmai, daugelis žmonių juos traukia. Psichologiniu požiūriu siaubo žiūrėjimas leidžia asmenims patirti baimę kontroliuojamoje aplinkoje. Šis kontrolės jausmas yra labai svarbus, nes smegenys žino, kad baimė yra imituojama ir gali saugiai tyrinėti intensyvias emocijas be realaus pavojaus. Migdolinis kūnas, atsakingas už baimės apdorojimą, tampa labai aktyvus siaubo scenų metu, išskirdamas adrenaliną ir endorfinus – tas pačias chemines medžiagas, susijusias su reakcija „kovok arba bėk“. Šis adrenalino antplūdis suteikia jaudulį, kuris kai kuriuos žmones džiugina. Kūnas taip pat gamina dopaminą, suteikdamas smegenims malonų pojūtį pasibaigus grėsmei (šiuo atveju siaubo filmui).

Be to, siaubo filmai suteikia žiūrovams galimybę netiesiogiai susidoroti su savo nerimu. Kai kurie psichologai teigia, kad siaubo filmai siūlo tam tikrą emocinio katarsio formą, leidžiančią žmonėms metaforine prasme apdoroti giliai įsišaknijusias baimes ar visuomenės problemas. Pavyzdžiui, zombių filmas gali atspindėti pandemijų ar visuomenės žlugimo baimes. Kiti mėgaujasi siaubu, nes tai veikia kaip „saugus išgąstis“, kai asmenys gali užmegzti ryšius dėl bendros baimės patirties, sustiprindami socialinius ryšius. Paradoksalu, bet stebint kažką bauginančio grupinėje aplinkoje, iš tikrųjų gali sustiprėti saugumo ir bendruomeniškumo jausmas. Emocinio atsipalaidavimo, įspūdžių ieškojimo ir socialinio ryšio derinys paaiškina, kodėl siaubo filmai turi atsidavusių gerbėjų bazę, nepaisant jų dažnai bauginančio pobūdžio.

Ir jei išdrįsite tęsti, tęskime diagramą. Čia yra 15 geriausių baisiausių garsų.

1. Nelaimės riksmai

Žmogaus ar gyvūno riksmai yra visuotinai baisūs.Jie sukelia momentinį „kovok arba bėk“ atsaką, nes smegenys riksmus susieja su pavojumi ar kančia. Priežastis, kodėl riksmai kelia nerimą, slypi specifiniame dažnių diapazone (nuo 30 iki 150 Hz) ir grubiose, nenuspėjamose moduliacijose, dėl kurių jie kelia nerimą. Evoliuciškai esame pasirengę reaguoti į šiuos aukštus, skvarbius garsus, nes jie gali reikšti tiesioginę grėsmę.

Poveikis smegenims: Kai išgirstame riksmą, mūsų migdolinis kūnas – smegenų baimės apdorojimo centras – užsidega, sukeldamas adrenalino ir kortizolio antplūdį. Šis greitas atsakas paruošia kūną pabėgti nuo situacijos arba susidoroti su pavojumi.

2. Girgždančios durys arba grindys

Lėtas, apgalvotas durų ar grindų lentos girgždėjimas yra siaubo filmų įtampos ir baimės sinonimas. Šie garsai dažnai yra baisūs, nes tai žemo dažnio, nestruktūruoti triukšmai, kuriuos mūsų smegenys sunkiai nuspėja. Girgždančių garsų nenuspėjamumas sukuria nuojautą, nes šie garsai mums asocijuojasi su kažkuo slaptu ar grėsmingu, slypinčiu šalia.

Poveikis smegenims: Žemo dažnio garsai suaktyvina smegenų baimės grandines, ypač subkortikiniuose regionuose, todėl jaučiamės nesmagiai. Mūsų smegenys girgždėjimą interpretuoja kaip galimą ženklą, kad kažkas ar kažkas slaptai juda, o tai padidina mūsų supratimą apie aplinką.

3. Šnabždesiai tamsoje

Šnabždesys, ypač tamsioje ar nepažįstamoje aplinkoje, gali būti labai neramus. Šnabždantys garsai dažnai perteikia paslaptį arba nežinomą buvimą ir dažniausiai sustiprinami tylioje aplinkoje. Dėl švelnaus garsumo šnabždesiai verčia mus labiau sutelkti dėmesį į garsą, todėl geriau suvokiame savo pažeidžiamumą.

Poveikis smegenims: Šnabždesys suaktyvina klausos žievę ir įjungia smegenų veidrodinę neuronų sistemą, todėl mes instinktyviai bandome suprasti žinią. Šnabždesių dviprasmiškumas kartu su jų artumu prie ausų sukuria intymumo jausmą, kuris gali jaustis grėsmingas.

4. Infragarso dažniai

Infragarso – garso bangų, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz – negirdi, bet kūnas vis tiek gali jausti. Šie žemo dažnio garsai dažnai siejami su stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai, ir yra susiję su baimės jausmu. Buvo žinoma, kad infragarsas kai kuriais atvejais sukelia pykinimą, nerimą ir net haliucinacijas.

Poveikis smegenims: Infragarso bangos gali rezonuoti su žmogaus kūno dalimis, įskaitant akis ir vidaus organus, o tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, susidūrę su jomis, praneša apie siaubą ar paranormalius išgyvenimus. Smegenys gali interpretuoti šiuos pojūčius kaip pavojaus ženklą, net jei mes sąmoningai negirdime garso.

5. Staigūs garsūs sprogimai ar sprogimai

Staigūs, stiprūs garsai, pavyzdžiui, trenksmai ar sprogimai, yra skirti mus nustebinti. Šie triukšmai suaktyvina smegenų išgyvenimo mechanizmus, nes staigūs garso lygio pokyčiai dažnai siejami su tiesioginėmis grėsmėmis. Štai kodėl siaubo filmuose efektyviai naudojami šoktelėjimai: jie išnaudoja mūsų smegenų polinkį greitai reaguoti į staigius triukšmus.

Poveikis smegenims: trenksmo garsumas ir netikėtumas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, sukelia adrenalino antplūdį. Kūnas pasiruošia kovai ar skrydžiui per milisekundes, todėl šie garsai kelia nerimą tiek fiziškai, tiek psichiškai.

6. Elektros prietaisų ūžesys (elektromagnetinis triukšmas)

Žemas nuolatinis dūzgimas, dažnai dėl elektros prietaisų ar mašinų, laikui bėgant gali priversti žmones jaustis neramus.Šis garsas dažnai yra monotoniškas ir patvarus, todėl smegenims sunku jį ignoruoti. Kai kurie mokslininkai mano, kad tokio tipo triukšmas sutrikdo natūralų smegenų ritmą ir gali sukelti nuovargį, nerimą ar net galvos skausmą.

Poveikis smegenims: Nuolatiniai žemo dažnio garsai gali per daug stimuliuoti smegenų klausos sistemą, sukurdami tam tikrą jutimo perkrovą. Nesugebėjimas pabėgti nuo šių dažnių gali sukelti diskomfortą ir nerimą, o tai gali sukelti bendrą nerimo jausmą.

7. Gyvūnų urzgimas

Gilus, gilus plėšrūno urzgimas yra vienas iš pirmykščių garsų, galinčių sukelti žmonių baimę. Gurzgimas signalizuoja apie agresiją arba gresiantį pavojų, o mūsų smegenys instinktyviai reaguoja, kad apsaugotų mus nuo galimų grėsmių. Žemi urzgimo dažniai kartu su grubiomis, vibruojančiomis tekstūromis verčia juos skambėti grėsmingai.

Poveikis smegenims: urzgimas stimuliuoja migdolinį kūną ir išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie garsai yra susiję su išgyvenimo instinktais, o mūsų tiesioginis atsakas yra pabėgti arba pasiruošti apsiginti.

8. Kūdikio verksmas

Nors kūdikio verksmas paprastai nesusijęs su siaubu, jis gali sukelti stiprių emocinių reakcijų. Verksmas sukelia slaugytojo instinktą, tačiau tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai jis yra nuolatinis arba tylioje, tamsioje erdvėje, gali sukelti įtampos ar bejėgiškumo jausmą.

Poveikis smegenims: Kūdikių verksmai suaktyvina smegenų limbinę sistemą, ypač priekinę izoliaciją, kuri yra susijusi su empatija ir emocinėmis reakcijomis. Ilgalaikis šio garso poveikis gali sukelti stresą ir nerimą, ypač jei verksmo neįmanoma nuraminti.

9. Aukštas-Pitched Atsiliepimai arba Screeching

Atsiliepimai arba girgždantys garsai, pvz., sklindantys iš mikrofono, trikdo dėl aukšto tono ir netaisyklingumo. Šie garsai patenka į dažnių diapazoną, kuris yra šiurkštus ausims ir sunkiai apdorojamas smegenims, todėl jie yra nepatogūs ir net skausmingi.

Poveikis smegenims: Aukšto tono garsus klausos žievė apdoroja kaip nelaimės signalus, todėl jie gali sukelti fizinį diskomfortą ir nerimą. Smegenys šiuos garsus interpretuoja kaip aštrius ar žalingus, o tai skatina apsauginę reakciją atsiriboti nuo šaltinio.

10. Dundantis griaustinis

Žemas, tolimas griaustinis griaustinis dažnai kelia baimę, nes signalizuoja apie artėjančią audrą, kuri gali atnešti pavojų. Gilios, besitęsiančios griaustinio garso bangos, ypač ilgai trunkančios, gali sukelti artėjančios pražūties jausmą, nes signalizuoja apie žmogaus nekontroliuojamą jėgą.

Poveikis smegenims: Smegenys perkūniją sieja su pavojumi dėl praeities audrų patirties. Gilios garso bangos rezonuoja su kūno šerdimi, o tai gali sukelti pažeidžiamumo ir pirminės baimės jausmą, net kai esame saugūs patalpose.

11. Žingsniai tuščiame koridoriuje

Išgirsti lėtus, apgalvotus žingsnius tuščiame koridoriuje gali būti vienas iš labiausiai nerimą keliančių potyrių, ypač kai garso šaltinis nežinomas. Ritmingas, bet nereguliarus žingsnių modelis gali sukelti nerimą, nes smegenys bando nustatyti, ar garsas yra draugas ar priešas.

Poveikis smegenims: Žingsniai sukelia padidėjusį budrumą ir greitą norą rasti šaltinį. Kai garso šaltinis yra dviprasmiškas, smegenų nerimo centrai suaktyvėja, sukuriant baimės jausmą.

12.Iškreipti balsai

Iškraipyti balsai, tiek dėl technologijų, tiek dėl nenatūralių priemonių, turi ypač nerimą keliantį poveikį žmonėms. Taip yra todėl, kad smegenys yra sureguliuotos taip, kad suprastų žmogaus kalbos modelius, o kai tie modeliai pakeičiami arba sutrinka, tai tampa paini ir nerimą kelianti.

Poveikis smegenims: Iškraipyti balsai sukuria kognityvinį disonansą, dėl kurio smegenims sunku apdoroti garsą kaip žmogaus. Ši painiava sukelia nerimo jausmą, nes smegenys pakeistą balsą suvokia kaip nenatūralų ar grėsmingą.

13. Grandinės žvangėjimas arba metaliniai garsai

Grandinių žvangėjimo arba metalo tempimo garsas dažnai siejamas su įkalinimu ar uždarymu, o tai sukelia gilų baimės jausmą. Šie garsai dažnai būna lėti, metodiški ir sunkūs, sustiprinantys jų ryšį su kova ar pavojumi.

Poveikis smegenims: metaliniai žvangėjimai arba vilkimo garsai suaktyvina smegenų asociacijų tinklus, susiejant garsą su įstrigimo ar pavojaus vaizdais. Tai sustiprina kultūrinis grandinių, kaip įkalinimo simbolių, vaizdavimas.

14. Statinis triukšmas (baltas triukšmas)

Nors baltas triukšmas mažomis dozėmis gali nuraminti, ilgalaikis statinių ar šnypščiančių garsų, pvz., nesuderintų radijo aparatų ar televizorių, poveikis gali sukelti nerimą ar diskomfortą. Atsitiktinumas ir modelio trūkumas kelia nerimą smegenims.

Poveikis smegenims: Statiniam triukšmui trūksta ritmo ar nuspėjamumo, o tai neleidžia smegenims atsipalaiduoti. Šis garsas gali sukelti psichinį nuovargį, nes smegenys bando suprasti triukšmą ir laikui bėgant sukelia nerimą.

15. Širdies plakimo garsai

Širdies plakimo garsas, ypač sustiprintas arba nereguliarus, gali tapti vis baisesnis, kai girdimas iš konteksto. Šis garsas imituoja vidinį kūno ritmą, tačiau sustiprintas arba izoliuotas gali sukelti nerimą keliantį priminimą apie mūsų pažeidžiamumą.

Poveikis smegenims: Nereguliarus ar sustiprėjęs širdies plakimas gali suaktyvinti smegenų nerimo centrus. Mes nesąmoningai prisitaikome prie įprasto savo širdies ritmo, todėl kai šis ritmas pakeičiamas ar pabrėžiamas, tai sukelia panikos ar diskomforto jausmus.

Papildomi skaitymo ištekliai:

• Braund, Martin, Garso peizažas: mūsų garso aplinka ir pasaulio derinimas, 1993 m.

• Levitinas, Danielis J., „Tai yra jūsų smegenys apie muziką: mokslas apie žmogaus apsėdimą“, „Penguin Books“, 2006 m.

• Kumar, S., Aversyvių klausos stimulų nerviniai pagrindai, Oxford University Press, 2021 m.

• Schafer, R. Murray, Pasaulio derinimas, Pensilvanijos universiteto leidykla, 1977 m.