Kas yra Misofonija? Apie garso jautrumą nedaugelis kalba

📖 Skaitymo laikas: 5 min. ir 45 sek.

Sėdi tyliame kambaryje. Kažkas netoliese pradeda kramtyti gumą, baksnoti koja ar net atsikrenkšti kas kelias sekundes. Dauguma žmonių to nepastebėtų, bet tau neįmanoma to ignoruoti. Tas garsas skamba aštriai ir trikdo, atrodo, lyg trukdytų susikaupti ir galbūt net kantrybei.

Jei tai jums skamba pažįstamai, vadinasi, nesate pernelyg jautrus. Galbūt patiriate vadinamąją misofoniją. Tai specifinė būsena, kai tam tikri kasdieniai garsai sukelia stiprias emocines reakcijas žmonėms.

Tai vis dar nėra gerai žinoma ir dažnai neteisingai suprantama, bet kai žmonės apie tai sužino, viskas tampa daug aiškiau.

Panagrinėkime, kas iš tikrųjų yra misofonija, kodėl ji atsiranda, kaip į ją reaguoja smegenys ir kaip žmonės išmoksta valdyti pasaulį, pilną neišvengiamo, dažnai gana garsaus triukšmo.

Kas tiksliai yra misofonija?

Dauguma žmonių erzina tam tikri garsai, bet ne per stipriai. Tokie garsai kaip garsus kramtymas ar rašiklio stuksenimas. Tačiau žmonėms, turintiems misofoniją, šie garsai sukelia stiprią, automatinę emocinę reakciją. Tai dažnai gali būti pyktis, stiprus nerimas, dirglumas ar kai kuriems žmonėms net panika.

Misofonija tiesiogiai reiškia „neapykantą garsui“. Tačiau tai specifiniai ir dažnai pasikartojantys pasireiškimai, ir tai nėra pasirinkimas. Reakcija yra momentinė ir intensyvi, net kai žmogus žino, kad garsas yra nekenksmingas ir nėra piktavalis.

Misofonijos apibrėžimas

Didelis nemėgimas triukšmo, kaip ir misofonija, yra gili emocinė ir dažnai fizinė reakcija į konkrečius dirgiklius. Tai dažniausiai kasdieniai žmonių garsai, tokie kaip:

• Kramtymas
• Lūpų čepsėjimas
• Gerklės valymas
• Uostymas
• Rašiklio spragsėjimas
• Pirštų bakstelėjimas

Žmogui be misofonijos šie garsai gali net negirdėti, bet ja sergančiam jų ignoruoti gali būti neįmanoma, o toleruoti – beveik nepakeliama.

Tyrėjai vis dar nėra iki galo sutarę, ar misofonija yra atskira specifinė būklė, ar kažko kito, pavyzdžiui, sensorinio apdorojimo jautrumo, dalis. Tačiau neurologijos ir psichikos sveikatos tyrimuose ji vis labiau pripažįstama kaip reali, išmatuojama reakcija.

Kada tai prasideda ir kas tai gauna?

Misofonija paprastai prasideda vaikystėje arba ankstyvoje paauglystėje. Kai kurie žmonės ją pastebi po stresinio įvykio arba padidėjusio jautrumo laikotarpio, o kitiems ji sustiprėja lėtai, laikui bėgant, suaugusiojo gyvenime.

Ši būklė gali paveikti įvairaus amžiaus ir kilmės žmones, o kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali būti šiek tiek dažnesnė moterims. Įdomu tai, kad ji taip pat gali būti paveldima šeimoje, nors genetika vis dar tiriama.

Daugelis žmonių metų metus gyvena su misofonija nežinodami, kas tai yra, ir gali manyti, kad yra tiesiog irzlūs ar per daug reaguoja. Tačiau iš tikrųjų jie patiria neurologinę reakciją į jutiminį dirgiklį, ir jie toli gražu nėra vieniši.

Realaus gyvenimo veiksniai

Misofoniją sukelia pasikartojimas, ritmas ir kontekstas. Dauguma misofonijos sukėlėjų yra subtilūs, kasdieniai garsai, kurie daugumai atrodo nekenksmingi, bet žmogui, sergančiam šia liga, jaučiasi nepakeliami.

Tai nėra reti ar neįprasti garsai; dažnai tai yra tie, su kuriais susiduriate kasdien, ypač tyliose erdvėse, tokiose kaip biurai, klasės ar net namai.

Įprastos kasdienės situacijos

2021 m. atliktas didelio masto tyrimas parodė, kad dažniausiai pranešami misofonijos sukėlėjai buvo kramtymas, lūpų čepsėjimas, gerklės kosėjimas ir uostymas.Kiti dažni yra šie:

• Pakartotinis spragsėjimas rašikliu arba rašymas klaviatūra
• Kojų baksnojimas, nerimas ar drabužių šnarėjimas
• Sunkus kvėpavimas arba subtilus dūzgimas
• Laikrodžių tiksėjimas, stalo įrankių brazdėjimas arba tolimi bosiniai garsai

Kas garsą paverčia dirgikliu, dažnai priklauso nuo to, kas jį skleidžia ir kur. Kramtantis šeimos narys gali dirginti labiau nei nepažįstamasis. Barbenimas rašikliu tyliame kambaryje skamba blogiau nei tas pats garsas judrioje kavinėje.

Emocinės reakcijos

Emocinė reakcija dažnai būna staigi ir intensyvi. Žmonės praneša apie jausmus:

• Dirginantis arba susijaudinęs
• Nerimastingas, įsitempęs ar įsitempęs
• Išsiblaškęs arba protiškai pervargęs
• Kai kuriais atvejais net pyktis ar panika

Vienas tyrimas naudojant fMRI nustatė, kad misofonija sergantys žmonės pasižymėjo padidėjusiu priekinės salos žievės (AIC) aktyvumu. Tai yra smegenų regionas, susijęs su emocijų apdorojimu ir svarbos aptikimu, kai jis veikiamas sukeliančių garsų.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šios reakcijos nėra sąmoninga perdėta reakcija. Jos yra automatinės, ir daugeliui bandymas jas ignoruoti tik pablogina situaciją. Tai gali sukelti socialinį atsiribojimą, įtemptus santykius ir vengimo elgesį, kuris turi įtakos kasdieniam gyvenimui.

Kas vyksta smegenyse misofonijos metu?

Misofonija nėra vien asmenybės yda ar emocinis perteklius. Smegenų vaizdavimo tyrimai rodo, kad žmonės, sergantys misofonija, garsą suvokia kitaip, ypač tose srityse, kurios sieja klausą su emocijomis ir grėsmės reakcija.

Hiperjunglumas smegenų grandinėse

Viena iš pagrindinių sričių, kurioje vyksta šis procesas, yra priekinė salos žievė (AIC). Ši smegenų dalis padeda pastebėti ir reaguoti į emociškai svarbius dalykus, tokius kaip skausmas ar pasibjaurėjimas.

Į a 2017 m. smegenų vaizdavimo tyrimasTyrėjai nustatė, kad misofonija sergantiems žmonėms padidėdavo AIC aktyvumas, kai jie girdėdavo trigerinius garsus. Tačiau tai dar ne viskas; jie taip pat parodė stipresnį ryšį tarp AIC ir tokių sričių kaip migdolas, kuris susidoroja su baime ir grėsme, ir hipokampas, kuris saugo emocinius prisiminimus.

Tai reiškia, kad sergant misofonija smegenys reaguoja į tai taip, tarsi ji būtų tiesioginė grėsmė. Tai tarsi jūsų smegenys klaidingai pažymėtų mažą, pasikartojantį garsą kaip kažką pavojingo, o tada užtvindytų jūsų sistemą streso signalais.

Kodėl smegenys neveikia tinkamai

Mes vis dar tiksliai nežinome, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ši reakcija, tačiau tyrėjai mano, kad tai yra sensorinio ir emocinio persipynimo atvejis. Sergant misofonija, tam tikri garsai yra „pažymimi“ emocine prasme.

Ši reakcija taip pat apeina loginį mąstymą. Štai kodėl žmogus, turintis misofoniją, gali jaustis priblokštas garso, kuris, jų žiniomis, nėra žalingas, ir vis tiek negali sustabdyti emocinės reakcijos. Tai padeda paaiškinti, kodėl tipinės įveikos strategijos, tokios kaip ignoravimas, neveikia. Garsas nepasilieka smegenų klausos centre. Jis keliauja tiesiai į emocinę šerdį.

Gyvenimas su misofonija

Misofonijai išgydyti kol kas neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės yra bejėgiai. Daugelis randa būdų, kaip valdyti savo reakcijas, sumažinti sąlytį su dirgikliais ir jaustis labiau kontroliuojantys savo aplinką.

Vengimas ir prisitaikymas

Viena iš labiausiai paplitusių strategijų yra triukšmo vengimas, bet ne izoliacijos prasme. Kalbama apie ribų nustatymą ir saugios bei ramios aplinkos kūrimą.

Pavyzdžiui:

• Triukšmą slopinančių ausinių naudojimas bendrose erdvėse gali padėti sumažinti triukšmą sukeliančių veiksnių poveikį neišeinant iš kambario.
• Švelnaus aplinkos fono ar gamtos triukšmo grojimas gali užmaskuoti pasikartojančius ar aštrius garsus be per didelės stimuliacijos.
• Grupinėse aplinkose paaiškinus būklę patikimiems žmonėms, galima pasiekti daugiau supratimo ir lankstumo.

Kai kurie žmonės taip pat pritaiko savo erdves, kad jos būtų akustiškai draugiškesnės. Minkštų tekstūrų, pavyzdžiui, kilimų ar užuolaidų, pridėjimas gali sumažinti atšiaurius garso atspindžius. Tačiau esant nuolatiniams iššūkiams, pavyzdžiui, aidui, žingsnių garsui ar išoriniam triukšmui, Akustinis apdorojimas gali suteikti tikrą palengvėjimą.

Diegimas akustinės plokštės Pavyzdžiui, miegamajame ar namų biure tai padeda sumažinti aštrius ar pasikartojančius atspindžius, dėl kurių garsai atrodo intensyvesni. Net kelios plokštės gali padėti sušvelninti erdvę, sukuriant ramesnį garsų vaizdą, kuris sumažina bendrą psichinę apkrovą.

Terapijos ir metodai

Be aplinkosaugos strategijų, kai kuriems žmonėms naudinga terapija ir struktūrizuoti įveikos metodai.

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pakeisti emocines reakcijas į garsą ir sumažinti bejėgiškumo jausmą.
• Sąmoningumas ir kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti stresą tais momentais, kai neįmanoma išvengti stresą sukeliančių veiksnių.
• Kai kuriais atvejais, ekspozicijos terapija, atliekamas su profesionalo pagalba, gali švelniai sumažinti su konkrečiais garsais susijusį emocinį krūvį

Paramos grupės ir internetinės bendruomenės taip pat tapo vertingomis erdvėmis dalintis idėjomis, ištekliais ir gauti patvirtinimą.

Kodėl misofonija svarbi

Misofonija nėra vien asmeninė yda. Ji veikia santykius, susikaupimą, savigarbą ir kasdienį funkcionavimą. Tačiau kadangi ji nematoma ir sukeliama garsų, kiti ją vos pastebi.

Žmonėms, sergantiems misofonija, kartais liepiama nustoti per daug reaguoti, tačiau šios reakcijos ignoruoja tai, kas iš tikrųjų vyksta: neurologinę reakciją, o ne pasirinkimą. Tai atotrūkis tarp garso ir saugumo, kurį smegenys jaučia giliai.

Šis nesusipratimas veda prie izoliacijos, ir žmonės gali vengti bendrų valgymų, sunkiai dirbti klasėse ar atviruose biuruose arba bijoti viešojo transporto. Kuo labiau jie jaučiasi nesuprasti, tuo sunkiau prašyti erdvės ar paramos.

Misofonija yra tikra. Ji išmatuojama smegenyse, jaučiama kūne ir yra giliai emociškai jautri. Tačiau ji nebūtinai turi apibrėžti kažkieno gyvenimą.

Kuo geriau suprantame, kaip smegenys reaguoja į garsą, tuo daugiau įrankių turime savo ramybei apsaugoti. Tai apima terapijas, ribas ir, žinoma, apgalvotą akustinį dizainą. Rami, subalansuota aplinka – tai ne tik tyla. Tai reiškia, kad jūsų smegenims reikia sąlygų, kad jos jaustųsi saugios.

Nesvarbu, ar gyvenate su misofonija, ar mylite žmogų, kuris tai daro, žinutė paprasta:
Jūs neperdedate. Ir jūs ne vienas.

Papildoma literatūra ir nuorodos:

• Edelstein, M., Brang, D., Rouw, R. ir Ramachandran, VS (2021). Misofonija: fiziologiniai tyrimai ir atvejų aprašymai. Neurologijos ribos, 15, 643609.

• Kumar, S., Tansley-Hancock, O., Sedley, W., Winston, JS, Callaghan, MF, Allen, M., ... ir Griffiths, TD (2017). Misofonijos smegenų pagrindas. Dabartinė biologija, 27(4), 527–533.