Kodėl foninė muzika padeda vieniems žmonėms sutelkti dėmesį (ir atitraukia kitus)

📖 Skaitymo laikas: 7 min ir 51 sek

Ar girdėjote apie "lifto aikštelė"? 30 sekundžių langas, skirtas pristatyti save arba savo idėją taip, kad apimtų vieną ar du pagrindinius dalykus, kartu užmegzdami ryšį su tuo, su kuriuo kalbatės?

Paimkime šį literatūrinį pavyzdį. Įlipate į liftą, kad patektumėte į 17 verslo bokšto aukštą, kur netrukus sutiksite VIP, kurią desperatiškai bandėte pasiekti jau metus. Tu vienas salone. O štai fone skamba sklandus biuro džiazas.
Kas atsitiks tavo galvoje? Ar foninė muzika padeda sutelkti dėmesį į pristatymą? O gal tai sujaukia tavo mintis?

Kai kuriems švelnus melodijos dūzgimas yra puiki aplinka susikaupimui ir kūrybiškumui; kitiems tai tampa blaškymu, kuris sutrikdo jų dėmesį. Kontrastingi foninės muzikos efektai suglumino daugelį, ir paaiškėja, kad tam įtakos turi individualūs smegenų apdorojimo skirtumai, asmeninės nuostatos ir atliekamų užduočių tipas.

Taigi pasinerkime į mokslą, susijusį su muzikos įtaka fokusavimui, išnagrinėkime jos privalumus ir trūkumus bei pateiksime praktinių įžvalgų, padėsiančių optimizuoti garso aplinką taip, kad ji būtų geriausia.

Mokslas už muzikos ir dėmesio

Muzika iš esmės susideda iš garso bangų, kurioms būdingas dažnis, lemiantis aukštį, ir jų amplitudė, kuri diktuoja garsumą. Šios garso bangos turi didelį poveikį, nes sąveikauja su mūsų klausos sistema ir įvairiais būdais veikia smegenų chemiją. Tam tikro muzikos kūrinio poveikis gali labai skirtis priklausomai nuo konteksto, kuriame jis patiriamas. Tokie veiksniai kaip muzikos ritmas, garsumas ir sudėtingumas gali sustiprinti dėmesį ir produktyvumą arba trukdyti.

Išsamūs tyrimai parodė keletą pagrindinių mechanizmų, per kuriuos muzika veikia mūsų psichologines ir fiziologines būsenas:

Neurotransmiterio moduliavimas

Muzika skatina dopamino, neurotransmiterio, glaudžiai susijusio su malonumo, sustiprinimo ir motyvacijos jausmu, išsiskyrimą. Ši biocheminė reakcija gali sustiprinti koncentraciją ir susikaupimą, todėl lengviau atlikti sudėtingas užduotis ar studijas.

Smegenų bangų sinchronizavimas

Ritminiai muzikos elementai gali sutapti su natūraliu mūsų smegenų bangų ritmu, skatindami skirtingas psichines būsenas. Pavyzdžiui, lėtesni tempai, dažnai randami raminančioje muzikoje, gali paskatinti atsipalaiduoti ir sumažinti streso lygį, o greitesnio ritmo muzika gali padidinti budrumą ir suteikti klausytojui energijos. Šis sinchronizavimas gali atlikti pagrindinį vaidmenį pritaikant psichinę būseną pagal konkrečios veiklos poreikius (įskaitant valgymą, mankštą kūno rengybos metu ar apsipirkimą...)

Atrankinis dėmesys

Moksliniai tyrimai, įskaitant psichologo atliekamus tyrimus Glenas Schellenbergas 2005 m. parodė, kad foninė muzika gali veiksmingai užmaskuoti blaškančius aplinkos triukšmus. Šis maskavimo efektas leidžia smegenims veiksmingiau susikoncentruoti į pagrindinę užduotį be staigių, dėmesį blaškančių garsų trukdžių. Pavyzdžiui, kai kuriuose biuruose foninė muzika tarnauja kaip balto triukšmo mašina.

Muzikos klausymosi studijuojant ir dirbant privalumai

Pasirinkus apgalvotai, foninė muzika gali būti veiksminga priemonė produktyvumui ir bendrai gerovei didinti:

Padidinta koncentracija

Foninė muzika gali užmaskuoti blaškančius aplinkos garsus ir sukurti pastovų klausos foną, kuris padeda žmonėms išlaikyti dėmesį.Tyrimai rodo, kad instrumentiniai kūriniai, ypač be žodžių, yra ypač naudingi atliekant užduotis. Taip yra todėl, kad jie pašalina automatinį smegenų atsaką, kad iššifruotų kalbą, kai ji yra pažįstama kalba. Be to, instrumentinė muzika sumažina smegenų polinkį įsitraukti į staigius klausos pertrūkius, todėl kognityvinis srautas yra sklandesnis.

Streso mažinimas

Įrodyta, kad raminančios melodijos sumažina kortizolio, su stresu susijusio hormono, kiekį, todėl psichinė būsena tampa labiau atsipalaidavusi, o tai skatina nuolatinę koncentraciją. Įvairiose terapinėse aplinkose aplinkos garsai, tokie kaip švelnus lietus ar subtilios vandenyno bangos, yra naudojami nerimui malšinti ir nuotaikai pagerinti, sukuriant ramybei ir kūrybiškumui palankią atmosferą. Prisiminkite garsą per paskutinį viso kūno masažą ir lengvai sutiksite su šiuo klausimu.

Pagerinta atmintis ir mokymasis

Įrodymai rodo, kad foninės muzikos klausymasis gali būti labai naudingas informacijos išsaugojimui, ypač kai muzika neįkyri. Studentai, kurie per studijų sesijas užsiima švelnia instrumentine muzika, paprastai demonstruoja geresnį prisiminimą ir supratimą, o tai rodo, kad tokios melodijos gali pagerinti pažinimo veiklą, sukurdamos palankią mokymosi aplinką. Atsiprašau, sunkiojo metalo gerbėjai!

Padidėjęs kūrybiškumas

Nustatyta, kad tam tikri garso peizažai, tokie kaip gamtos garsai ar lengvas džiazas, skatina kūrybinį mąstymą, ugdydami atsipalaidavusią, bet budrią psichinę būseną. Šį reiškinį patvirtina akademiniai tyrimai ir jis rezonuoja su įvairių sričių profesionalų įžvalgomis, pabrėžiančiomis kruopštaus kuruojamą garso patirtį atskleidžiant kūrybinį potencialą.

Trūkumai ir kada muzika gali atitraukti dėmesį

Nors daugelis žmonių vertina foninės muzikos privalumus, jos efektyvumas gali labai skirtis nuo žmogaus iki žmogaus. Štai keletas bendrų su tuo susijusių iššūkių:

Pernelyg sudėtinga arba garsi muzika

Muzika, kurioje skamba sudėtingos melodijos, gausūs tekstai ar greitai besikeičiantis tempas, dažnai gali nukreipti dėmesį nuo atliekamos užduoties. Šie elementai gali perkrauti smegenų kognityvinius išteklius, todėl gali būti sunkiau sutelkti dėmesį į darbą ar studijų užduotis. Užuot didinusi produktyvumą, tokia muzika gali tapti blaškymosi šaltiniu, kuris trukdo atlikti darbą. Tas pats galioja ir per didelis triukšmas pas jus.

Nenuoseklus tūris

Staigūs tūrio svyravimai gali ypač sutrikdyti koncentraciją. Kai netikėtai svyruoja garso lygis, tai gali suaktyvinti smegenų įspėjimo sistemą, todėl žmonės gali išsiblaškyti ir netekti minčių. Pastovus garso lygis yra labai svarbus kuriant aplinką, kuri palengvina gilų dėmesį.

Individualus jautrumas

Kiekvienas į klausos dirgiklius reaguoja skirtingai. Asmenims, turintiems klausos jautrumą arba sutrikimus, pvz., ADHD, tam tikri muzikos žanrai ar garso peizažai gali sustiprinti susikaupimo iššūkius. Šiems asmenims muzika iš galimos pagalbos gali virsti reikšminga kliūtimi, todėl jiems bus sunku veiksmingai atlikti užduotis.

Užduotis specifinis išsiblaškymas

Užduotys pobūdis vaidina lemiamą vaidmenį nustatant foninės muzikos poveikį. Veikla, kuriai reikalingas gilus analitinis mąstymas, kritinis samprotavimas ar sudėtingas problemų sprendimas, dažnai kenčia nuo net švelnios foninės muzikos.Tokiais atvejais smegenys stengiasi išfiltruoti konkuruojančius dirgiklius, todėl gali sumažėti pažinimo veikla ir padidėti nusivylimas.

Patarimai, kaip pritaikyti garso aplinką

Individualūs atsakai į muziką gali labai skirtis nuo žmogaus iki žmogaus, pabrėžiant muzikinės patirties pritaikymo svarbą. Tokie veiksniai kaip kultūrinė aplinka, asmeninė patirtis ir dabartinė emocinė būsena turi lemiamą reikšmę tam, kaip žmogus suvokia skirtingus žanrus, melodijas ir ritmus ir į juos reaguoja.

Todėl pritaikius muziką pagal individualius pageidavimus ir emocinius poreikius, galima sustiprinti įsitraukimą ir malonumą, todėl suasmeninti grojaraščiai ir kuruojami garso vaizdai yra neįkainojami siekiant maksimaliai padidinti muzikos poveikį klausytojams. Pateikiame keletą patarimų, kurie padės pradėti nuo kažkur:

• Eksperimentuokite su žanrais: Daugelis mano, kad instrumentinė ar klasikinė muzika suteikia ramų foną, o popsas ar rokas su dainų tekstais gali blaškyti dėmesį.

• Sureguliuokite garsumą ir tempą: mažas garsumas paprastai yra mažiau įkyrus. Tyrimai rodo, kad lėtesnis tempas padeda sukelti atsipalaidavimo būseną, idealiai tinka užduotims, kurioms reikia gilios koncentracijos.

• Naudokite baltąjį triukšmą arba aplinkos garsus: Tiems, kuriems muzika atrodo per daug patraukli, baltas triukšmas arba gamtos garsai (pvz., lietus ar vandenyno bangos) gali pasiūlyti neutralų klausos foną, kuris vis tiek užmaskuoja blaškančius garsus.

• Išbandykite ir pritaikykite: Eksperimentuokite su skirtingais garso vaizdais atlikdami įvairias užduotis. Programos, kurios leidžia tinkinti garso aplinką, gali būti labai naudingos šiame procese.

Šie pritaikymai užtikrina, kad jūsų garso aplinka atitiktų jūsų asmeninius ir profesinius poreikius, padidindama produktyvumą, neblaškydama.

Akustinė aplinka: kur foninė muzika pagerina patirtį

Foninė muzika nėra universali – ji turi geriausias programas konkrečius nustatymus:

• Namų biurai: subtilus, nenutrūkstamas instrumentinis takelis gali užmaskuoti buitinius trukdžius ir padėti išlaikyti dėmesį darbo valandomis.

• Liftai: Rami foninė muzika liftuose gali sumažinti stresą ir padaryti trumpas keliones malonesnes.

• Mažmeninės prekybos parduotuvės: Muzika mažmeninės prekybos erdvėse skirta ne tik atmosferai – ją galima derinti taip, kad paveiktų apsipirkimo tempą. Tyrimai rodo, kad lėtesnis tempas skatina klientus užtrukti, todėl padidėja pirkimo tikimybė.

• Restoranai: Valgomojo zonose kruopščiai parinkta foninė muzika sustiprina atmosferą ir skatina atsipalaidavusį vakarienę be slegiančių pokalbių.

• Mokyklos ir bibliotekos: Aplinkos garso peizažai arba mažo garso instrumentinė muzika gali padėti sukurti tylias zonas, kurios palengvina susikaupimą ir sumažina trikdantį triukšmą.

Kiekviena iš šių aplinkų turi naudos iš pritaikyta akustinė atmosfera kurie pagerina patirtį arba sumažina nepageidaujamą triukšmą, pabrėždami pritaikyto požiūrio svarbą.

Kaip ritmas ir tempas veikia smegenis

Muzikos ritmas ir tempas daro lemiamą įtaką mūsų smegenims, giliai formuoja mūsų emocijas ir psichinę būseną.Čia yra santrauka, kaip šie muzikiniai elementai sąveikauja su mūsų nerviniais procesais:

„Brainwave Entrainment“.

Ar girdėjote apie veidrodiniai neuronai atrado italų neurofiziologas Giacomo Rizzolatti?
Amerikos psichologų asociacija Tai gerai paaiškina: „Veidrodiniai neuronai yra smegenų ląstelių tipas, kuris vienodai reaguoja, kai atliekame veiksmą ir kai matome, kad kažkas atlieka tą patį veiksmą“.
Kažkas panašaus nutinka, kai klausomės muzikos – ji gali harmonizuotis su mūsų smegenų bangomis (jie atspindi viena kitą). Klausydamiesi muzikos su pastoviu, kviečiančiu ritmu, mūsų smegenys gali pereiti į ramų griovelį, skatindamos atsipalaidavimo ir budrumo jausmą. Švelnus alfa smegenų bangų pulsavimas (svyruoja nuo 8 iki 12 Hz) dažnai yra susijęs su ramaus dėmesingumo būsena.

Fiziologinis poveikis

Muzikos tempas gali sukelti stulbinančias fiziologines reakcijas mumyse. Lėtos melodijos gali užgniaužti mūsų širdis, sulėtinti širdies plakimą ir nuplauti dienos įtampą. Priešingai, gyvi ir ritmiški ritmai įkvepia mums gyvybingumo, padidina koncentraciją ir suteikia energijos.

ADHD ir dėmesys

Asmenims, kurie susiduria su ADHD iššūkiais, muzikos galia gali būti ypač transformuojanti. Tyrimai parodė, kad nuoseklus ritmiškas fonas gali būti kaip inkaras audringoje blaškymosi jūroje, leidžiantis šiems asmenims išlaikyti susikaupimą, o staigūs pokyčiai jų nenuviltų. Ši ritminė parama veikia kaip švelnus vadovas, padedantis jiems aiškiau ir ramiau atlikti užduotis.

Idealios garso aplinkos radimas

Tai, kaip mes patiriame garsą, yra ir mokslas, ir menas. Nesvarbu, ar norite padidinti produktyvumą savo namų biure, sukurti raminančią atmosferą mažmeninės prekybos erdvėje, ar tiesiog mėgautis ramiu vakaru namuose, tinkama foninė muzika gali padaryti viską. Svarbiausia yra personalizavimas. Eksperimentuokite su skirtingais žanrais, garsais ir tempais, kol rasite tobulą klausos pusiausvyrą kiekvienai atliekamai užduočiai. Tyrimams ir toliau atskleidžiant garso sudėtingumą ir jo poveikį mūsų protui, galia formuoti aplinką naudojant akustinį dizainą tampa vis labiau prieinama ir svarbiau.

Tuo tarpu, jei esate tikri, kad esate iš tų, kurių smegenis neigiamai veikia foninė muzika (net ir lifte) – visada yra išeitis: lipkite laiptais! Taigi ne tik jūsų smegenys jums padėkos, bet ir jūsų širdis.

Papildomi skaitymo ir bibliografiniai ištekliai

• Everestas, FA ir Pohlmannas, KC (2015). Meistras akustikos vadovas (6 leidimas). Niujorkas: McGraw-Hill švietimas.

  
  

• Pasaulio Sveikatos Organizacija. (2018). Aplinkos triukšmo gairės Europos regionui. PSO Europos regioninis biuras.

  
  

• Basner, M., Babisch, W., Davis, A., Brink, M., Clark, C., Janssen, S. ir Stansfeld, S. (2014). „Garsinis ir negirdinis triukšmo poveikis sveikatai“. The Lancet, 383(9925), 1325-1332.

  
  

• Schellenberg, EG (2005). „Muzika ir pažinimo gebėjimai“. Dabartinės psichologijos mokslo kryptys, 14(6), 317-320.

  
  

• Shih, YN, Huang, WS ir Chiang, CL (2012). „Foninės muzikos poveikis dėmesiui vaikams, sergantiems ADHD“. Žurnalas apie dėmesio sutrikimus, 16(8), 645-654.

  
  

• Hallam, S., Price, J. ir Katsarou, G. (2002). „Foninės muzikos įtaka pradinių klasių mokinių užduočių atlikimui“. Edukologijos studijos, 28(2), 111-122.