Kodėl kai kurie garsai atsipalaiduoja, o kiti jus pabrėžia
Ivan Berberov
📖 Skaitymo laikas: 5 min. ir 33 sek.
Kodėl tas pats garsumas vienu metu atrodo raminantis, o kitu – nepakeliamas? Nuolatinis 45 dB lietus gali užmigdyti, o 45 dB lašantis iš čiaupo 3... a.m...gali neleisti jums užmigti. Garsumas yra svarbus, tačiau jūsų reakciją daug labiau lemia kontekstas (kur ir kada jį girdite), nuspėjamumas (kiek stabilus yra modelis) ir prasmė (ką jūsų smegenys mano, kad garsas reiškia).
Galbūt (dar) nesate kiborgas, bet jūsų klausos sistema yra prognozavimo variklis. Ji nuolat prognozuoja kitą sekundės dalį ir tada palygina gaunamą garsą su ta prognoze.
Kūnas pereina iš ramybės į budrumą
Bet kurioje aplinkoje, kurioje jaučiatės patogiai, pavyzdžiui, namuose ar biure, yra tam tikrų foninių garsų, prie kurių jūsų smegenys gali priprasti. Kai tik suskamba atsitiktinis automobilio signalas, kortizolio lygis smarkiai pakyla.
Stabilūs, mažai informacijos turintys garsai atitinka lūkesčius, todėl smegenys atsipalaiduoja ir pereina prie lėtesnio širdies ritmo bei ramesnio kvėpavimo. Pertraukiami arba daug informacijos turintys garsai (pvz., automobilio signalai, durų trinktelėjimas ar partnerio telefono zvimbimas) pažeidžia prognozes.
Du papildomi kintamieji akustinis profilis pakreipia patirtį link ramybės ar streso:
- Kontrolė: garsai, kuriuos galite paleisti, sustabdyti arba reguliuoti pagal savo skonį, atrodo saugesni nei tie, kurie jums primesti.
- Aktualumas: Silpnas kūdikio verksmas ar su darbu susijęs el. laiško žinutė turi reikšmę, kuri padidina susijaudinimą, net kai dB matuoklis rodo žemą lygį.
Mūsų smegenys garsumo nevertina atskirai. Jos vertina modelį, laiką, dažnio turinį ir istoriją, kurią garsas pasakoja. Štai kodėl paukščių čiulbėjimas gali būti atkuriantis rytinio pasivaikščiojimo metu, tačiau įkyrus 4:30 val. a.muž tavo lango.
Kaip jūsų smegenys priima sprendimus: nuo vibracijos iki emocijų
Garsas prasideda, kai keičiasi oro slėgis. Jūsų vidinė ausis šias vibracijas paverčia nerviniais impulsais, kurie kyla per visą klausos sistemą. Kiekviena transliacija filtruoja ir tikslina laiko, intensyvumo ir spektrinius signalus, todėl signalams pasiekus smegenų žievę, jie jau turi informaciją apie „kur“ ir „ką“, todėl jūsų smegenys gali į juos reaguoti per milisekundes.
Nuspėjamoji klausa: smegenys prognozuoja
Jūsų klausos sistema pasyviai nelaukia įvesties signalo. Ji vykdo vidinius modelius, kurie prognozuoja kitą garsą, o tada palygina prognozę su realybe. Kai įvestis nukrypsta, atsiranda „prognozavimo paklaida“, kurią patiriate kaip kažką ryškaus ar netikėto.
Klausos tyrimuose ši sistema padeda paaiškinti, kodėl keistas tonas įprastoje sekoje gali sukelti automatinį atsaką net ir nekreipiant aktyvaus dėmesio. Ši nuspėjamojo kodavimo teorija susieja mažas staigmenas su išmatuojamais smegenų signalais ir pojūčiu, kad garsas „išsikiša“.
Štai kodėl, kai nagrinėjame erdvę, nepakanka vien tik išmatuoti triukšmo lygiusTaip pat turime suprasti, kokio tipo triukšmas yra, kas yra klausytojas ir koks yra visas tos erdvės kontekstas.
Svarbos ir grėsmės vertinimas: kodėl prasmė svarbiau už apimtį
Po ankstyvojo apdorojimo garsus įvertina smegenų tinklai, kurie nusprendžia, „ar tai svarbu“. Svarbumo tinklas padeda smegenims nukreipti veiksmą, kai dirgiklis yra elgesio požiūriu reikšmingas, o limbinės struktūros, tokios kaip migdolas, žymi afektinę vertę.
Tolima sirena gali būti tyli, tačiau labai pastebima, nes ji signalizuoja apie galimą pavojų. Ir atvirkščiai, garsesnis, bet nuspėjamas ventiliatoriaus dūzgimas dažnai ignoruojamas, nes jis kelia mažą pavojų.
Susijaudinimo keliai: nuo vertinimo iki kūno reakcijos
Jei garsas pažymėtas kaip svarbus, padidėja noradrenalino kiekis, padidindamas budrumą ir dėmesį. Šis susijaudinimas yra susijęs su autonomine nervų sistema: simpatinė veikla pagreitina širdies ritmą ir sustiprina budrumą, o parasimpatinė veikla padeda nusiraminti ir atsigauti.
Nuolatinis nenuspėjamo triukšmo poveikis sukelia didesnį streso lygį visą dieną. Štai kodėl efektyvi garso izoliacija yra tiesioginė investicija į savo sveikatą.
Jūsų reakcija į garsą atspindi greitus ciklus tarp numatymo, reikšmės ir fiziologijos. Nuspėjamus, mažai pavojingus garsus smegenims lengva modeliuoti ir ignoruoti. Nenuspėjami ar reikšmingi garsai generuoja numatymo klaidas, stumdami kūną į stresą.
Kas garsą daro raminantį
Ne visa „tyla“ jaučiama vienodai. Atpalaiduojantys garsai paprastai būna pastovūs, nuspėjami ir mažai detalūs, todėl smegenims nereikia nuolat ieškoti prasmės ar pavojaus. Raminantys garsų peizažai mažina susijaudinimą, nes juos lengva prognozuoti ir juose nėra jokių skubių užuominų.
Garsai, kurie ramina
Girdimo garso akustinis profilis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip jį suvokiate. Kai kurie garsai gali išties nuraminti:
- Stabilus garsumas su lėtais, švelniais pokyčiais laikui bėgant
- Nedaug aukšto dažnio šuolių (nėra spragtelėjimų, žvangėjimo ar girgždėjimo)
- Mažas informacijos kiekis (nėra dainų tekstų ar kalbos įraše)
- Subalansuotas spektras, kuris vengia atšiaurių aukštų ir stiprių žemų dažnių
Lietus, bangos ir vėjas dažnai padeda, nes sukuria platų, tolygų garso „lovą“. Mikrovariacijos yra natūralios ir lengvai nuspėjamos, todėl klausos sistema gali sumažinti dėmesio koncentraciją. Leidžiant jūsų namai vėl tapti komforto zona. Jūsų smegenys neaptinka pavojaus signalų šiose tekstūrose, todėl įsikiša parasimpatinė sistema ir sureguliuoja širdies ritmą bei kvėpavimą.
Pi nk triukšmas ir baltasis triukšmas
Triukšmo maskavimas nėra visiškai tas pats, kas garso izoliacija, bet prireikus jis gali padėti. Sumažinus netikėtumo elementą, kurį sukelia aštrus triukšmas, miegosite ramiau.
- Baltasis triukšmas per Hz spinduliuoja vienodą energiją ir daugeliui ausų gali skambėti šnypščiant.
Pi nk triukšmas nukreipia energiją į žemesnius dažnius ir paprastai jaučiasi apvalesnis bei patogesnis miegui ar susikaupimui.- Praktinė taisyklė: pradėkite nuo žemiausio lygio, kuris užmaskuoja pastebimus trukdžius, tada tiksliai sureguliuokite. Garsesnis garsas nebūtinai reiškia geriau.
Įrodymai atitinka šį vaizdą. Kontroliuojami tyrimai rodo, kad gamtos garsų peizažai gali pagreitinti atsigavimą nuo streso ir pagerinti dėmesį, palyginti su miesto triukšmu. Tylos periodai ir lėti, stabilūs garso laukai yra susiję su ramesniu kvėpavimu ir širdies ritmu, o tai atitinka parasimpatinės nervų sistemos aktyvaciją.
Visuomenės sveikatos rekomendacijose taip pat pabrėžiamas ramios nakties aplinkos vaidmuo miego tęstinumui, pateikiant rekomendacijas, kaip palaikyti pakankamai žemą nakties lygį, kad būtų išvengta pabudimų dėl protarpinių įvykių.
Kaip naudoti šįvakar
Geras nakties miegas yra būtinas mūsų sveikatai. Laimei, mes paruošėme patarimų, kuriuos galite naudoti iš karto.
- Pirmenybę teikite pastoviems, plačiajuosčio ryšio šaltiniams (lietui, bangoms, rožiniam triukšmui), o ne kintamiems šaltiniams (muzikai su vokalu, tinklalaidėms).
- Kontroliuokite kontrastą. Jei trukdžiai pasiekia apie 50 dB, dažnai veikia maskavimo priemonė, kurios vertė siekia apie 42–45 dB, nes ji išlygina skirtumą.
- Rinkitės ne semantinį garso įrašą, kad jūsų smegenys galėtų jį ignoruoti, o ne sekti.
- Jei įraše girdimi staigūs cimbolų smūgiai, durų trenksmai ar aštriai čiulbantys paukščiai, išbandykite švelnesnę alternatyvą arba švelnų aukštų dažnių ekvalaizeriu sumažinimą.
- Beveik visos transliacijų platformos skleidžia raminančius lietaus garsus. Galite netgi įjungti stalo ventiliatorių.
Kai „teigiami“ garsai tampa įtempti (įskaitant paukščių čiulbėjimą)
Garsas, kuris vidurdienį skamba raminamai, 5 valandą gali atrodyti įkyrus a.mJūsų reakcija priklauso nuo konteksto, nuspėjamumo ir to, ką garsas jums reiškia tuo metu. Smegenys garsų nevertina vien pagal garsumą. Jos klausia: „Kas tai yra ir ar man reikia veikti?“
Kontekstas keičia etiketę iš raminančio į stresą keliantį
- Paros metas: Ankstyvą rytą daugiau laiko praleidžiate lengvesnėse miego fazėse. Mažesni dirgikliai lengviau sukelia trumpus pabudimus nei gilaus miego metu.
- Kontrolės jausmas: garsai, kuriuos galite sustabdyti arba numatyti, suteikia saugumo jausmą. Nekontroliuojami šaltiniai (pavyzdžiui, kaimyno pokalbis balkone) palaiko budrumą.
- Tikslo trukdžiai: jei tikslas yra miegas, bet koks naujas signalas, rodantis „laiką įsitraukti“, konkuruoja su tuo tikslu.
Periodiškumas ir naujumas yra svarbesni, nei daugelis suvokia. Klausos sistema nuolat prognozuoja, kas bus toliau. Kai netikėtas įvykis nutraukia modelį, žievė pažymi prognozavimo klaidą, o smegenų kamienas gali sukelti mikrosužadinimą.
Štai kodėl tokie protarpiniai įvykiai kaip vienas šūksnis, sirenos kaukimas ar aštrus paukščio čiulbėjimas yra labiau trikdantys nei nuolatinis tokio paties vidutinio lygio dūzgimas.
Reikšmė ir atmintis gali „gražų“ garsą paversti žadintuvu
- Asociacinio mokymosi būdu linksmas čirpimas, kuris pakartotinai pasirodo prieš nepageidaujamus pabudimus, tampa žymimas kaip aktualus.
- Svarbumo ir grėsmės tinklai nukreipia dėmesį į biologiškai reikšmingus ženklus, todėl „ką tai prognozuoja“ yra svarbiau nei absoliutus garsumas.
Auštant paukščių čiulbėjimas dažnai prasideda staiga ir turi nereguliarų intervalą. Tyliame miegamajame tai sukuria didelį kontrastą. Dėl aukšto dažnio kraštinių ir kintamumo prognozavimo paklaidos yra didelės, o tai neleidžia priprasti. Tas pats modelis, kuris dienos metu pasivaikščiojant atrodo atkuriantis, 5 valandą gali atrodyti kaip iškvietimas. a.m.
Individualūs skirtumai didina jautrumą
- Bruožų nerimas arba nemiga: didesnis pradinis susijaudinimo lygis sumažina orientacinių reakcijų slenkstį. Žmonės, kenčiantys nuo nemigos, naktį rodo stipresnę reakciją į neutralius garsus.
- PTSS: Padidėjęs budrumas ir padidėjęs tonusas sustiprina išgąstį ir sumažina gebėjimą ignoruoti gerybinius dirgiklius.
- Sensorinis jautrumas: centrinis stiprinimas gali sustiprinti suvokiamą garsumą, todėl nedideli garsai atrodo įkyrūs.
Praktinė išvada paprasta: nuraminkite nervų sistemą ir garsinį aplinką vienu metu. Sumažinkite kontrastą ir naujumą, sukurkite nuspėjamus miegojimo ženklus ir atkurkite kontrolės jausmą. Jūsų smegenys išmoksta „saugios ir ne darbo aplinkos“ modelį, todėl net netobula aplinka tampa palankesnė miegui.
Mitas ir realybė
Tyla nėra universalus raminamasis vaistas, o garsas nėra universali grėsmė. Jūsų nervų sistema įvertina modelius, laiką ir prasmę, o tada nusprendžia, ar atsipalaiduoti, ar mobilizuotis. Štai čia įprasti įsitikinimai nepasiteisina.
Mitas: tyla reiškia atsipalaidavimą
Tyla gali padėti, bet ji automatiškai nenuramina. Labai tylioje aplinkoje kai kurie žmonės pastebi spengimą ausyse ar įkyrias mintis, kurios padidina susijaudinimą. Kiti geriau miega, kai aplinka tyli ir stabili, o tai maskuoja nedidelius triukšmo šuolius.
Įrodymai rodo, kad stabilūs garso laukai ir tyla gali sumažinti susijaudinimą, priklausomai nuo žmogaus ir konteksto (Bernardi ir kt., 2006; PSO naktinio triukšmo gairės, 2009 m.).
Mitas: bet koks gamtos garsas ramina
Dažnai tiesa dieną, negarantuota 5 valandą a.mPaukščių giesmės, vanduo ir vėjas paprastai turi mažą informacinį krūvį ir švelnią moduliaciją, kuri padeda atsigauti po streso (Alvarsson ir kt., 2010).
Auštant tie patys paukščiai gali skleisti aštrius, pertraukiamus garsus, kurie sukelia prognozavimo klaidas ir mikrožadinimą lengvo miego metu.
Mitas: svarbu tik decibelai
Du garsai, kurių vidutinis lygis yra toks pat, gali skambėti labai skirtingai. Reaktyvumą lemia šių veiksnių derinys:
- Spektras (žemų dažnių paviršiai barška; aukštų dažnių pojūtis „aštrus“).
- Laikas (pikai, pradžia ir amplitudės yra labiau trikdantys nei pastovios būsenos).
- Reikšmė (sirenos, signalizacijos, žinomas durų spragtelėjimas smegenyse turi prioritetą).
Štai kodėl naktinės gairės atsižvelgia į maksimalų įvykių lygį ir skaičių, o ne tik į naktinius vidurkius.
Užmigimas triukšmingose vietose, kaip vaikas vestuvėse
Tai įgalina keli mechanizmai:
- Homeostatinis miego slėgis: po ilgo budrumo ar didelio aktyvumo, noras miegoti yra pakankamai stiprus, kad nusvertų vidutinio stiprumo triukšmą.
- Nuspėjamumas ir saugumas: Nuolatinis vakarėlio murmėjimas gali veikti kaip plačiajuosčio ryšio maskavimas. Jei aplinka atrodo saugi, o modelis yra nuoseklus, smegenys nustoja jį žymėti kaip svarbų.
- Vystymosi ir individualūs skirtumai: Vaikai gali patirti stiprų miego spaudimą ir skirtingą sensorinį valdymą; suaugusieji skiriasi savo susijaudinimo, nerimo ir ankstesnio mokymosi bruožais, o tai keičia pabudimo slenksčius.
- Cirkadinė fazė: jei triukšmas sklinda netoli biologinio žemiausio taško, užmigti lengviau, nepaisant aukštesnių dB lygių.
Jūsų reakcija į garsą priklauso nuo smegenų interpretacijos, o ne vien nuo garsumo. Sumažinkite kontrastą ir nenuspėjamumą, išlaikykite signalų nuoseklumą ir palaikykite kontrolės jausmą. Šie elementai suteikia raminantį pojūtį net ir netobuliems garsovaizdžiams.
