15 geriausių baisių garsų ir jų poveikio smegenims

📖 Skaitymo laikas: 7 min. ir 51 sek.

Garsas gali turėti didelę įtaką žmogaus psichologijai. Nuo išgyvenimo instinktų, kuriuos sukelia garsūs, nerimą keliantys triukšmai, iki subtilių, bet nerimą keliančių tonų, kurie kelia nerimą, tam tikri garsai daro šiurpų poveikį mūsų smegenims. Šiame straipsnyje mes nagrinėsime baisiausius garsus pasaulyje ir paaiškinsime, kodėl jie sukelia tokias intensyvias reakcijas, gilindamiesi į garso dažnius, psichologiją ir smegenų instinktyvias reakcijas.

Vis dėlto pirmiausia pažvelkime į visą šį siaubingą triukšmą į psichologinę perspektyvą.

Kinematografiniai požiūriai į bauginančius garsus

Siaubo kine garso dizainas yra viena galingiausių priemonių baimei ir įtampai sukelti. Kino kūrėjai naudoja įvairias technikas garsui manipuliuoti, siekdami sustiprinti emocinę patirtį. Žemo dažnio garsai, tokie kaip dundesys ar gilus burzgimas, dažnai naudojami nerimo jausmui sukurti, net jei garso šaltinis nėra iš karto aiškus. Šie žemo dažnio tonai yra vos girdimi, tačiau sukelia fizinį pojūtį, kuris sustiprina baimę ir nerimą. Siaubo filmų režisieriai taip pat dažnai naudoja tylą, leisdami tylos akimirkoms sukurti įtampą, kol staigus, garsus triukšmas (išgąstis) šokiruos žiūrovus.

Be to, nelinijinis garsas – triukšmai, kurie neatitinka nuspėjamų modelių, pavyzdžiui, iškreiptas šnabždesys ar disonansinė muzika – gali dezorientuoti žiūrovą ir sukelti diskomfortą. Klasikiniuose filmuose, tokiuose kaip „Švytėjimas“ ir „Psicho“, smuikų cypimasis ar šiurpūs tonų pokyčiai sustiprina emocinį intensyvumą, sukeldami klausos stresą. Filmų kūrėjai taip pat žaidžia su diegetiniu ir nediegetiniu garsu. Pavyzdžiui, veikėjas gali girdėti girgždančią grindų lentą, kuri yra diegetinė (filmo pasaulio dalis), tačiau šis garsas gali būti sustiprintas arba iškraipytas žiūrovo patirčiai, todėl jis tampa nerimą keliantis. Siaubo filmai naudoja šiuos klausos signalus, kad kitaip kasdieniškus garsus paverstų baimės instrumentais ir panardintų žiūrovą į filmo atmosferą.

Kodėl žmonės mėgsta žiūrėti siaubo filmus

Nepaisant baimės ir nerimo, kurį sukelia siaubo filmai, daugelį žmonių jie traukia. Psichologiškai siaubo filmų žiūrėjimas leidžia žmonėms patirti baimę kontroliuojamoje aplinkoje. Šis kontrolės jausmas yra labai svarbus, nes smegenys žino, kad baimė yra imituojama, ir gali saugiai tyrinėti stiprias emocijas be realaus pavojaus. Migdolinis kūnas, atsakingas už baimės apdorojimą, siaubo scenų metu tampa labai aktyvus, išskirdamas adrenaliną ir endorfinus – tas pačias chemines medžiagas, susijusias su kovos arba bėgimo reakcija. Šis adrenalino antplūdis sukelia jaudulį, kurį kai kurie žmonės laiko džiuginančiu. Kūnas taip pat gamina dopaminą, kuris suteikia smegenims malonų pojūtį, kai grėsmė (šiuo atveju siaubo filmas) praeina.

Be to, siaubo filmai žiūrovams suteikia galimybę netiesiogiai susidurti su savo nerimu. Kai kurie psichologai teigia, kad siaubo filmai suteikia emocinio katarsio formą, leisdami žmonėms metaforiškai apdoroti giliai įsišaknijusias baimes ar visuomenės problemas. Pavyzdžiui, filmas apie zombius gali atspindėti pandemijų ar visuomenės žlugimo baimę. Kitiems siaubo filmai patinka, nes jie veikia kaip „saugi baimė“, kai žmonės gali užmegzti ryšį dėl bendrų baimės išgyvenimų, sustiprindami socialinius ryšius. Paradoksalu, bet siaubo stebėjimas grupėje gali paskatinti saugumo ir bendruomeniškumo jausmus. Emocinio išsilaisvinimo, jaudulio ieškojimo ir socialinio ryšio derinys paaiškina, kodėl siaubo filmai turi atsidavusią gerbėjų bazę, nepaisant jų dažnai bauginančio pobūdžio.

O jei išdrįsite tęsti, pereikime prie diagramos. Pateikiame 15 baisiausių garsų.

1. Nelaimės riksmai

Riksmai – nesvarbu, ar tai būtų žmogaus, ar gyvūno – kelia visuotinę baimę.Jie sukelia akimirksniu pasireiškiančią „kovok arba bėk“ reakciją, nes smegenys riksmus sieja su pavojumi arba kančia. Riksmai tokie nerimą keliantys dėl specifinio jų dažnių diapazono (nuo 30 iki 150 Hz) ir šiurkščios, nenuspėjamos moduliacijos, dėl kurių jie kelia nerimą. Evoliuciškai esame užprogramuoti reaguoti į šiuos aukšto dažnio, ausis veriantį garsą, nes jie gali signalizuoti apie tiesioginę grėsmę.

Poveikis smegenims: Kai išgirstame riksmą, mūsų migdolas – smegenų baimės apdorojimo centras – suaktyvėja, sukeldamas adrenalino ir kortizolio antplūdį. Ši greita reakcija paruošia kūną arba pabėgti nuo situacijos, arba akis į akį susidurti su pavojumi.

2. Girgždančios durys arba grindys

Lėtas, tyčinis durų ar grindų lentos girgždėjimas siaubo filmuose yra įtampos ir siaubo sinonimas. Šie garsai dažnai būna šiurpūs, nes tai žemo dažnio, nestruktūrizuoti triukšmai, kuriuos mūsų smegenys sunkiai nuspėja. Girgždėjimo garsų nenuspėjamumas sukuria nerimo jausmą, nes šiuos garsus siejame su kažkuo klastingu ar grėsmingu, slypinčiu netoliese.

Poveikis smegenimsŽemo dažnio garsai aktyvina smegenų baimės grandines, ypač subkortikalinėse srityse, todėl jaučiamės neramiai. Mūsų smegenys girgždėjimą interpretuoja kaip galimą kažko ar kažkieno slapto judėjimo ženklą, taip padidindamos mūsų aplinkos suvokimą.

3. Šnabždesiai tamsoje

Šnabždesiai, ypač tamsioje ar nepažįstamoje aplinkoje, gali būti labai nerimą keliantys. Šnabždesiai dažnai perteikia paslaptį ar nežinomybę ir paprastai sustiprėja tylioje aplinkoje. Dėl švelnaus garsumo šnabždesiai verčia mus labiau sutelkti dėmesį į garsą, todėl labiau suvokiame savo pažeidžiamumą.

Poveikis smegenimsŠnabždesys aktyvuoja klausos žievę ir įtraukia smegenų veidrodinių neuronų sistemą, todėl instinktyviai stengiamės suprasti žinutę. Šnabždesių dviprasmiškumas, kartu su jų artumu prie ausų, sukuria intymumo jausmą, kuris gali atrodyti grėsmingas.

4. Infragarsiniai dažniai

Infragarsas – garso bangos, mažesnės nei 20 Hz – nėra girdimos, bet vis tiek jaučiamos kūno. Šie žemo dažnio garsai dažnai siejami su stichinėmis nelaimėmis, tokiomis kaip žemės drebėjimai ar ugnikalnių išsiveržimai, ir yra susiję su baimės jausmu. Yra žinoma, kad infragarsas kai kuriais atvejais sukelia pykinimą, nerimą ir net haliucinacijas.

Poveikis smegenimsInfraraudonosios bangos gali rezonuoti su žmogaus kūno dalimis, įskaitant akis ir vidaus organus, o tai gali paaiškinti, kodėl žmonės, susidūrę su šiomis bangomis, praneša apie siaubo jausmus ar paranormalius išgyvenimus. Smegenys gali interpretuoti šiuos pojūčius kaip pavojaus ženklą, net jei sąmoningai negalime girdėti šio garso.

5. Staigūs garsūs sprogimai arba trenksmai

Staigūs, garsūs garsai, pavyzdžiui, trenksmai ar sprogimai, yra skirti mus išgąsdinti. Šie triukšmai suaktyvina smegenų išgyvenimo mechanizmus, nes staigūs garso lygio pokyčiai dažnai siejami su tiesioginėmis grėsmėmis. Štai kodėl siaubo filmuose veiksmingai naudojami išgąsčiai: jie išnaudoja mūsų smegenų polinkį greitai reaguoti į staigius garsus.

Poveikis smegenimsGarsūs ir netikėti sprogimai suaktyvina simpatinę nervų sistemą, sukeldami adrenalino antplūdį. Kūnas per milisekundes pasiruošia kovai arba bėgimui, todėl šie garsai sukelia tiek fizinį, tiek protinį trikdymą.

6. Elektros prietaisų dūzgimas (elektromagnetinis triukšmas)

Žemas, nuolatinis dūzgimas, dažnai kylantis iš elektros prietaisų ar mašinų, laikui bėgant gali sukelti žmonėms nerimą.Šis garsas dažnai būna monotoniškas ir užsispyręs, todėl smegenims sunku jį ignoruoti. Kai kurie mokslininkai mano, kad tokio tipo triukšmas sutrikdo natūralius smegenų ritmus ir gali sukelti nuovargį, nerimą ar net galvos skausmą.

Poveikis smegenimsNuolatiniai žemo dažnio garsai gali pernelyg stimuliuoti smegenų klausos sistemą, sukeldami sensorinę perkrovą. Nesugebėjimas pabėgti nuo šių dažnių gali sukelti diskomfortą ir nerimą, prisidedant prie bendro nerimo jausmo.

7. Gyvūnų urzgimas

Gilus, gerklinis plėšrūno urzgimas yra vienas iš pirmykščių garsų, galinčių sukelti žmonėms baimę. Urzgimas signalizuoja apie agresiją arba gresiantį pavojų, o mūsų smegenys instinktyviai reaguoja, kad apsisaugotų nuo galimų grėsmių. Žemi urzgimo dažniai kartu su šiurkščia, vibruojančia tekstūra sukuria grėsmingą įspūdį.

Poveikis smegenimsUrzgimas stimuliuoja migdolinį kūną ir išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie garsai yra susiję su išlikimo instinktais, todėl mūsų tiesioginė reakcija yra pabėgti arba pasiruošti gintis.

8. Kūdikio verksmas

Nors kūdikio verksmas paprastai nėra siejamas su siaubu, jis gali sukelti stiprias emocines reakcijas. Verksmas sužadina globėjo instinktą, tačiau tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai jis yra nuolatinis arba tylioje, tamsioje vietoje, jis gali sukelti įtampos ar bejėgiškumo jausmą.

Poveikis smegenimsKūdikio verksmas aktyvina smegenų limbinę sistemą, ypač priekinę salelę, kuri atsakinga už empatiją ir emocines reakcijas. Ilgalaikis šio garso poveikis gali sukelti stresą ir nerimą, ypač jei verksmo neįmanoma nuraminti.

9. AukštasPiTched Feedback arba Crying

Grįžtamasis ryšys arba cypimas, pavyzdžiui, sklindantis iš mikrofono, kelia nerimą dėl savo aukšto tono ir netolygumo. Šie garsai patenka į dažnių diapazoną, kuris yra žalingas ausims ir sunkiai apdorojamas smegenims, todėl jie sukelia diskomfortą ir net skausmą.

Poveikis smegenimsAukšto dažnio garsus klausos žievė apdoroja kaip nelaimės signalus, todėl jie gali sukelti fizinį diskomfortą ir nerimą. Smegenys šiuos garsus interpretuoja kaip aštrius arba žalingus, todėl suveikia apsauginė reakcija – atsiriboti nuo šaltinio.

10. Griaudžiantis Perkūnas

Žemas, tolimas griaustinio dundesys dažnai kelia baimę, nes jis signalizuoja apie artėjančią audrą, kuri gali kelti pavojų. Gilios, riedančios griaustinio bangos, ypač užsitęsusios, gali sukurti artėjančios pražūties jausmą, nes jos signalizuoja apie jėgos, kurios žmogus negali kontroliuoti, buvimą.

Poveikis smegenimsSmegenys sieja griaustinį su pavojumi dėl praeities patirties su audromis. Gilios garso bangos rezonuoja su kūno branduoliu, o tai gali sukelti pažeidžiamumo ir pirmykštės baimės jausmus, net kai esame saugūs patalpose.

11. Žingsniai tuščiame koridoriuje

Lėtų, apgalvotų žingsnių girdėjimas tuščiame koridoriuje gali būti vienas labiausiai nerimą keliančių potyrių, ypač kai garso šaltinis nežinomas. Ritmiškas, bet netaisyklingas žingsnių modelis gali sukelti nerimą, nes smegenys bando nustatyti, ar garsas yra draugo, ar priešo.

Poveikis smegenimsŽingsniai sukelia padidėjusį budrumą ir tiesioginį norą surasti garso šaltinį. Kai garso šaltinis yra dviprasmiškas, suaktyvėja smegenų nerimo centrai, sukeldami baimės jausmą.

12.Iškraipyti balsai

Iškraipyti balsai, nesvarbu, ar dėl technologijų, ar nenatūralių priemonių, daro ypač nerimą keliantį poveikį žmonėms. Taip yra todėl, kad smegenys yra pritaikytos suprasti žmogaus kalbos modelius, o kai šie modeliai pakeičiami ar sutrikdomi, tai sukelia painiavą ir nerimą.

Poveikis smegenimsIškraipyti balsai sukuria kognityvinį disonansą, dėl kurio smegenims sunku apdoroti garsą kaip žmogišką. Šis sumišimas sukelia nerimo jausmą, nes smegenys pakitusį balsą suvokia kaip nenatūralų arba grėsmingą.

13. Grandinių žvangėjimas arba metaliniai garsai

Žvangėjimo ar metalo tempimo garsas dažnai siejamas su įkalinimu ar uždarymu, o tai sukelia gilų baimės jausmą. Šie garsai dažnai būna lėti, metodiški ir sunkūs, todėl dar labiau sustiprina jų sąsają su kova ar pavojumi.

Poveikis smegenimsMetalo žvangėjimas ar tempimo garsai aktyvina smegenų asociacijų tinklus, susiedami garsą su įkalinimo ar pavojaus vaizdais. Tai sustiprina kultūriniai grandinių, kaip įkalinimo simbolių, vaizdiniai.

14. Statinis triukšmas (baltasis triukšmas)

Nors nedidelėmis dozėmis baltasis triukšmas gali raminti, ilgalaikis statinių ar šnypščiančių garsų, pavyzdžiui, skleidžiamų iš nederinamo radijo ar televizoriaus, poveikis gali sukelti nerimą ar diskomfortą. Atsitiktinumas ir modelio nebuvimas trikdo smegenis.

Poveikis smegenimsStatiniam triukšmui trūksta ritmo ar nuspėjamumo, todėl smegenys negali atsipalaiduoti. Šis garsas gali sukelti protinį nuovargį, nes smegenys bando suprasti triukšmą, todėl laikui bėgant kyla nerimas.

15. Širdies plakimo garsai

Širdies plakimo garsas, ypač jei jis sustiprintas arba nereguliarus, gali tapti vis šiurpesnis, kai girdimas iš konteksto. Šis garsas imituoja kūno vidinį ritmą, tačiau sustiprintas arba izoliuotas jis gali sukurti nerimą keliantį priminimą apie mūsų pažeidžiamumą.

Poveikis smegenimsNereguliarus arba sustiprėjęs širdies plakimas gali suaktyvinti smegenų nerimo centrus. Mes pasąmoningai esame suderinti su reguliariu savo širdies ritmu, todėl kai tas ritmas pasikeičia arba sustiprėja, tai sukelia panikos ar diskomforto jausmus.

Papildomi skaitymo ištekliai:

• Braund, Martin, Garsovaizdis: mūsų garsinė aplinka ir pasaulio derinimas, 1993.

• Levitin, Daniel J., Tai jūsų smegenys apie muziką: žmogaus manijos mokslas, „Penguin Books“, 2006.

• Kumar, S., „Nerviniai aversyvių klausos stimulų pagrindai“, Oksfordo universiteto leidykla, 2021.

• Schafer, R. Murray, „Pasaulio derinimas“, Pensilvanijos universiteto leidykla, 1977.