Faktai apie garso izoliaciją turėtų žinoti kiekvienas namo savininkas

📖 Skaitymo laikas: 7 min. ir 35 sek.

Namų garso izoliacija – tai ne tik izoliacijos pridėjimas ar triukšmo blokavimas; svarbu suprasti, kaip garsas elgiasi ir kaip jį kontroliuoti, kad būtų sukurta rami gyvenamoji aplinka.

Nesvarbu, ar tai nuolatinis šurmulys pastate, garsus lifto darbas, žingsniai iš viršutinio aukšto ar kaimynų šurmulys, nepageidaujamas triukšmas gali smarkiai paveikti jūsų komfortą ir savijautą.

Pateikiame 20 moksliškai įrodytų faktų apie garso izoliaciją, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas namų savininkas, kartu su duomenimis ir statistika, kurie padės jums priimti pagrįstus sprendimus.

#1 Garsas sklinda bangomis per skirtingas terpes

Garsas sklinda kaip mechaninės bangos ore, kietose medžiagose ir skysčiuose. Kietose medžiagose garso bangos sklinda greičiau dėl artimesnio molekulių artumo. Pavyzdžiui, ore garsas sklinda maždaug 343 metrų per sekundę greičiu, o pliene – daugiau nei 5000 metrų per sekundę greičiu. Tai reiškia, kad triukšmas gali lengvai prasiskverbti pro sienas, grindis ir lubas, todėl garso izoliacija yra daugialypis iššūkis.

Tankių medžiagų pridėjimas gali žymiai sumažinti garso perdavimą per sienas ir grindis, padidinant masę, kuri riboja garso bangas.

#2 Įprasti buitiniai triukšmai gali pasiekti stebinančius decibelų lygius

Decibelų (dB) lygių supratimas gali padėti įvertinti triukšmo problemų rimtumą. Įprasto pokalbio metu triukšmas siekia apie 60 dB, o buitinių prietaisų, tokių kaip indaplovės ir dulkių siurbliai, garsas gali svyruoti nuo 70 iki 80 dB. Net žingsniai iš viršutinio kambario gali siekti 30–40 dB. Garso izoliacija gali sumažinti šį lygį ir suteikti namams ramybės. Pavyzdžiui, sienų izoliacija gali sumažinti ore sklindantį triukšmą 15–30 dB.

#3 Konstrukcijų skleidžiamas triukšmas yra labiau trikdantis nei ore skleidžiamas triukšmas

Ore sklindantis triukšmas, pavyzdžiui, balsai ar muzika, sklinda oru ir yra tiesiogiai perduodamas į mūsų ausis. Tuo tarpu konstrukcijų sklindantis triukšmas, pavyzdžiui, žingsnių ar durų trenksmo smūgis, sklinda per pastatų konstrukcijas, vibruodamas per sienas, grindis ir lubas, kol pasiekia mūsų ausis.

Tyrimai rodo, kad konstrukcijų skleidžiamas triukšmas gali būti labiau trikdantis, nes jis dažnai skleidžia žemesnio dažnio garsus, kuriuos ne tik sunkiau blokuoti, bet ir mūsų kūnas jaučia giliau.

Mūsų smegenys šiuos žemus dažnius suvokia skirtingai, nes jie dažnai sukelia vibracijos ar dundėjimo, o ne aštraus garso pojūtį. Žemo dažnio triukšmas linkęs užsitęsti, todėl smegenims sunkiau jį „atsijungti“ arba ignoruoti. Tai gali sukelti padidėjusį stresą ar išsiblaškymą, ypač atliekant užduotis, reikalaujančias susikaupimo ar atsipalaidavimo, nes mūsų klausos sistemai sunku apdoroti šiuos nuolatinius, gilius garsus.

#4 Žmogaus klausa jautriausia nuo 2000 iki 5000 Hz dažnių juostoje

Dažnių diapazonas, kurį žmonės girdi, yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz, o didžiausias jautrumas yra tarp 2 000 ir 5 000 Hz. Tai reiškia, kad geriausiai suvokiame garsus šiame diapazone.

Aukšto dažnio garsai efektyviau slopinami garso izoliacijos medžiagos, o žemo dažnio garsams, pavyzdžiui, bosams, veiksmingam blokavimui reikalingi tvirtesni barjerai.

#5 Garso perdavimo klasė (STC) yra pagrindinis garso izoliacijos veiksnys

STC yra vertinimo sistema, matuojanti, kaip gerai pastato pertvara sumažina ore sklindantį garsą. Standartinės vidinės sienos su gipso kartono plokštėmis iš abiejų pusių STC įvertinimas yra apie 33, o tai reiškia, kad garsią kalbą galima girdėti ir suprasti. Padidinus STC įvertinimą iki 45, garsi kalba gali tapti vos girdima.

Papildomas gipso kartono sluoksnis su slopinančiais mišiniais gali žymiai padidinti sienos STC įvertinimą iki 10 balų. triukšmo perdavimo mažinimas.

#6 Garso nutekėjimas per elektros lizdus ir jungiklius

Net maži tarpai sienose, pavyzdžiui, aplink elektros lizdus, ​​šviesos jungiklius ar laidų angas, gali tapti triukšmo sklidimo takais. Šie tarpai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau per juos į gretimus kambarius gali patekti didelis kiekis ore sklindančio triukšmo, taip sabotuodamas garso izoliacijos pastangų efektyvumą.

Šių tarpų sandarinimas gali gerokai sumažinti triukšmo perdavimą, sukuriant tvirtesnį barjerą. Tiesą sakant, pašalinus šiuos nedidelius nuotėkius, bendras garso izoliacijos efektyvumas gali padidėti net 10–15 %, nes garso izoliacija yra tokia stipri, kokia stipri yra silpniausia jos vieta.

#7 Bosiniai dažniai sklinda toliau ir juos sunkiau blokuoti

Žemo dažnio garsai, pavyzdžiui, žemųjų dažnių garsiakalbio skleidžiami gilūs bosai, kelia didelį iššūkį garso kontrolei dėl savo ilgų bangos ilgių, kurie leidžia jiems lengviau prasiskverbti pro sienas nei aukštesnio dažnio garsams.

Norint išspręsti šią problemą, būtina imtis veiksmingų priemonių, tokių kaip strateginis išteklių išdėstymas. bosų gaudyklės ir storos izoliacijos naudojimas sienose šiems žemiems dažniams sugerti. Tinkamai išdėstyti žemųjų dažnių gaudyklės gali gerokai sumažinti žemųjų dažnių triukšmą – potencialiai nuo 30 % iki 50 %.

#8 Garsas sklinda greičiau karštesnėje temperatūroje

Šiltesniame ore garsas sklinda greičiau dėl padidėjusio oro molekulių greičio. Šis reiškinys ypač pastebimas karštais vasaros mėnesiais, nes lauko garsai gali atrodyti garsesni, o tai prisideda prie padidėjusios triukšmo taršos.

Siekiant tai išspręsti, įdiegus papildomus sprendimus, pvz., akustinės plokštės Arba naudojant tankius langų uždangalus galima veiksmingai sušvelninti padidėjusio garso perdavimo šiltesniame ore poveikį.

#9 Prasta garso izoliacija gali sukelti stresą ir nuovargį

Per didelis triukšmas yra ne tik nedidelis erzinimas; jis gali turėti didelį poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Tyrimai nuolat rodo, kad lėtinis didelio triukšmo poveikis– nesvarbu, ar tai būtų kaimynai, eismas, ar buitiniai prietaisai – gali sukelti padidėjusį stresą, nerimą ir net ilgalaikes sveikatos problemas, tokias kaip hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai. Miego sutrikimai, kuriuos dažnai sukelia 40–45 dB viršijantis triukšmo lygis, yra ypač žalingi, sukeliantys nuovargį, dirglumą ir susilpnėjusią kognityvinę funkciją.

Efektyvi garso izoliacija pagrindinėse vietose, tokiose kaip miegamieji ir gyvenamosios erdvės, gali gerokai pagerinti bendrą savijautą. Triukšmo lygio sumažinimas iki maždaug 30–40 dB – tai laikoma optimaliu ramiai aplinkai – gali žymiai sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę.

#10 Aidėjimo laikas turi įtakos kambario akustikai ir kalbos aiškumui

Aidėjimo laikas – tai laikas, per kurį uždaroje erdvėje garsas sumažėja 60 decibelų. Dėl ilgo aidėjimo laiko gali atsirasti nepageidaujamas aidas ir sumažėti kalbos suprantamumas. Vienas iš veiksmingų būdų išspręsti šią problemą – į erdvę įtraukti garsą sugeriančių medžiagų, kurios gali padėti sumažinti aidėjimo laiką ir pagerinti bendrą kambario akustiką.

Akustinės plokštės yra žinomos dėl to, kad efektyviai sumažina aidėjimo laiką, potencialiai sutrumpinant jį iki 50 %. Šis sutrumpinimas gali žymiai padidinti garso aiškumą, todėl tai yra patrauklus sprendimas akustikai gerinti įvairiose erdvėse, tokiose kaip namų kino teatrai ir biurai.

#11 Minkšti baldai sugeria garsą

Minkštos medžiagos, tokios kaip užuolaidos, kilimėliai ir minkšti baldai, atlieka svarbų vaidmenį mažinant triukšmo lygį kambaryje, sugerdamos garso bangas. Jos efektyviai sumažina garso atspindžius, todėl aplinka yra tylesnė ir patogesnė.

Storos užuolaidos gali sumažinti triukšmą iki 7 decibelų, todėl jos yra vertingas papildymas bet kurioje erdvėje, kurioje norima sumažinti triukšmą. Į savo interjerą įtraukdami sunkias užuolaidas ir minkštus kilimus, galite natūraliai slopinti garsą, sukurdami akustiškai malonesnę atmosferą.

#12 Augalai gali sumažinti triukšmo lygį

Tyrimai parodė, kad kambariniai augalai gali sugerti, išsklaidyti ir atspindėti garso bangas, taip sumažindami triukšmo lygį. Nors poveikis yra nedidelis (paprastai apie 2–5 dB sumažėjimas), augalai gali prisidėti prie tylesnės aplinkos.
Augalų išdėstymas vietose, kur vyksta garso atspindžiai, gali sustiprinti jų triukšmą mažinantį poveikį.

#13 Garsą izoliuojančios grindys yra labai svarbios, ypač daugiaaukščiuose namuose

Smūgio triukšmas iš viršutinių aukštų gali būti reikšmingas trikdis. Naudojant tokias medžiagas kaip tankūs paklotai ir plaukiojančios medžiagos grindys gali sumažinti smūgio triukšmo perdavimą iki 75 %.

Plaukiojančių grindų sistema atskiria grindis nuo pagrindo, taip žymiai sumažindama garso perdavimą tarp lygių.

#14 Durys – silpnoji garso izoliacijos vieta

Tuščiavidurės durys mažai atsparios garsui, jų STC įvertinimas yra apie 20. Jas pakeitus pilnavidurėmis durimis, STC įvertinimas gali padidėti iki 30–35.
Įrengus durų užtvaras ir akustinius sandariklius, galima išvengti garso sklidimo pro tarpus, sumažinant triukšmo perdavimą iki 10 dB.

#15 Lubos gali perduoti garsą

Lubos gali praleisti garsą per aukštus ir tarp jų. Vienas iš veiksmingų būdų išspręsti šią problemą yra arba izoliuoti viršutines grindis, arba įrengti lubų garso izoliacijos sprendimą, pvz. C-MUTE sistema.

Norėdami padvigubinti garso izoliacijos efektą, ant lubų galite pridėti akustinių plokščių. Jos tarnauja kaip papildomas barjeras ir yra specialiai sukurtos garsui sugerti, todėl ypač veiksmingos patalpose su aukštomis lubomis. Naudodami akustines pakabinamas pertvaras savo erdvėje, galite gerokai pagerinti garso kontrolę ir sukurti malonesnę bei ramesnę aplinką.

#16 Baltojo triukšmo aparatai maskuoja tik nepageidaujamus garsus

Baltojo triukšmo aparatai nėra garso izoliacijos metodas; jie veikia skleisdami pastovų aplinkos triukšmą, kuris gali veiksmingai užmaskuoti trikdančius garsus.

Tyrimai parodė, kad šie prietaisai gali pagerinti miego kokybę triukšmingoje aplinkoje net 38 %. Tačiau nepasikliaukite tuo kaip nuolatiniu garso izoliacijos sprendimu.

#17 Dvigubos sijų sienos pagerina garso izoliaciją

Dvigubos karkasinės sienos yra vienas efektyviausių būdų sumažinti garso perdavimą gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose. Pastačius du atskirus karkasinių sienų rinkinius su tarpais tarp jų, garso bangoms sklisti per konstrukciją yra gerokai trukdoma.

Šis fizinis atskyrimas neleidžia garso vibracijoms lengvai pereiti tarp vidinės ir išorinės sienų, efektyviai sukurdamas buferinę zoną. Oro tarpas tarp sienų kartu su izoliacinėmis medžiagomis padeda sugerti tiek ore, tiek konstrukcijų keliamą triukšmą, taip žymiai pagerindamas garso izoliaciją.

Šis metodas gali pasiekti įspūdingą 60 ar aukštesnį garso perdavimo klasės (STC) įvertinimą, kai garsi kalba ir dauguma namų triukšmo ne tik prislopinami, bet ir visiškai negirdimi.

Palyginimui, tipinė siena, kurios standartinis STC įvertinimas yra 33, leidžia lengvai girdėti ir suprasti garsią kalbą, o dviguba sijų siena tokį garsą sumažina iki šnabždesio arba visiškai jį panaikina. Be to, ši konstrukcijos technika dažnai naudojama namų kino teatruose, įrašų studijose ir daugiabučiuose namuose, kur svarbiausia yra didesnis privatumas ir triukšmo mažinimas.

#18 Kamštis – pasenęs garso slopintuvas

Nors kamštis kažkada buvo populiarus garso izoliacijos pasirinkimas dėl savo natūralios sudėties ir unikalios ląstelių struktūros, jis jau pasenęs, palyginti su šiuolaikinėmis garsą sugeriančiomis medžiagomis.

Laikui bėgant, kamštinės medžiagos elastingumas blogėja, todėl sumažėja jos efektyvumas slopinant garsą. Tiesą sakant, jos gebėjimas sugerti triukšmą gerokai sumažėja, todėl ant sienų, grindų ar lubų lieka storas, neefektyvus sluoksnis.

Nors kamštis iš pradžių gali sumažinti triukšmą iki 10 decibelų, šiuolaikinės medžiagos pasižymi daug geresnėmis ir ilgalaikėmis garso izoliacijos savybėmis, nerizikuojant laikui bėgant pablogėti.

#19 Masė svarbi garso izoliacijai

Kuo sunkesnė ir tankesnė medžiaga, tuo efektyviau ji blokuoja garsą. Šis principas žinomas kaip garso izoliacijos „masės dėsnis“, teigiantis, kad padvigubinus barjero masę, jo garso izoliacijos efektyvumą galima padidinti iki 6 decibelų.

Tankios medžiagos dažniausiai naudojamos tiek ore, tiek konstrukcijoje sklindančiam triukšmui blokuoti. Gyvenamųjų namų garso izoliacijoje storesni sluoksniai, pavyzdžiui, dvigubi gipso kartono sluoksniai arba sunkios akustinės plokštės, gali žymiai sumažinti triukšmo perdavimą, ypač žemo dažnio garsų, tokių kaip bosas, atveju.

#20 Kambario dydis ir forma vaidina lemiamą vaidmenį akustikai

Garsas elgiasi kitaip priklausomai nuo kambario dydžio ir formos. Jei įmanoma, statydami savo erdvę venkite idealiai stačiakampių ir kvadratinių formų, taip pat tiesių sienų, lubų ir grindų linijų.

Didelės, atviros erdvės leidžia garsui geriau atspindėti aplinką, sukurdamos aidą ir reverberaciją. Akustinių plokščių įrengimas ant sienų ir lubų didesniuose kambariuose gali padėti sumažinti šiuos atspindžius ir pagerinti bendrą garso kokybę. Mažesniuose kambariuose gali prireikti mažiau plokščių, tačiau strateginis jų išdėstymas yra būtinas.

Atminkite, kad garso izoliacija skirta ne tik triukšmo blokavimui, bet ir gyvenimo kokybės gerinimui, be to, paprastai tai apima ir gerą akustiką.

Slinkite žemyn iki puslapio apačios ir užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį, kad nieko nepraleistumėte.

Reikia asmeninės konsultacijos? Susisiekite šiandien.