Kaip triukšmas formuoja emocijas ir elgesį

📖 Skaitymo laikas: 4 min. ir 18 sek.

Kai kurie garsai priverčia nusišypsoti. Nuo kitų šiurpuliukai ima šiurpti. Net vienas garsas gali nuraminti ar net priversti širdį daužytis greičiau.

Garsas keliauja per jūsų kūną ir pasiekia jūsų smegenis, formuodamas jūsų jausmus, mąstymą ir reakcijas. Galbūt to nepastebėsite, bet jūsų nuotaika dažnai seka jus supančius garsus.

Triukšmas turi galią ir gali sukelti stresą, padėti susikaupti arba sugrąžinti prisiminimus, apie kuriuos pamiršote.

Panagrinėkime, kaip triukšmas veikia jūsų emocijas ir elgesį. Apžvelgsime mokslinius garso ir smegenų sąveikos aspektus ir ką galite padaryti, kad sukurtumėte geresnę, ramesnę garso aplinką.

Kaip smegenys apdoroja garsą emociškai

Ne visi garsai jaučiami vienodai. Kai kurie mus atpalaiduoja. Kai kurie kelia nerimą. Taip yra todėl, kad smegenys į juos reaguoja iš karto.

Garsas pasiekia jūsų smegenis per 0,05 sekundės. Tai greičiau, nei jūsų akys gali apdoroti tai, ką mato. Ir jis nepasiekia tik vienos smegenų dalies. Jis pasklinda ir suaktyvina sritis, kurios kontroliuoja atmintį, dėmesį ir, svarbiausia, emocijas.

Klausos takas ir limbinė sistema

Garsui patekus į ausis, jis per klausos nervą keliauja į smegenų kamieną. Iš ten jis greitai pasiekia limbinę sistemą – tai yra emocinis smegenų branduolys. Jį sudaro migdolas, kuris padeda aptikti grėsmes, ir hipokampas, kuris susieja garsą su prisiminimais.

Štai kodėl kūdikio verksmas gali jus įtempti arba kodėl mylimo žmogaus balsas gali suteikti jums saugumo jausmą, net prieš jums suprantant, ką jis sako. Jūsų emocinė sistema reaguoja anksčiau nei jūsų loginis mąstymas.

Kodėl kai kurie garsai sukelia stiprius jausmus

Tam tikri garsai yra mumyse įgimti. Garsūs trenksmai, žadintuvai ar staigi tyla gali sukelti kovos arba bėgimo reakciją. Tai išlikimo instinktai. Smegenys šiuos garsus traktuoja kaip įspėjimus.

Kiti garsai teikia malonumą. Tekantis vanduo, vėjas medžiuose ar švelni melodija gali sulėtinti širdies plakimą ir padėti giliau kvėpuoti. Šie garsai smegenims sako: „esate saugūs“. Tas pats pasakytina ir priešinga kryptimi. Jei jūsų aplinka pilna triukšmo, tai palaiko jūsų smegenų budrumą.

Nematomas spaudimas

Ar kada susimąstėte, kodėl jaučiatės įsitempę po dienos, praleistos triukšmingoje kavinėje ar perpildytame traukinyje? Net kai manome, kad atsiribojame nuo triukšmo, triukšmas mus veikia. Fono garsas, ypač jei jis garsus, nenuspėjamas ar nuolatinis, gali išlaikyti smegenis streso būsenoje. Deja, laikui bėgant tai kaupiasi fiziškai ir emociškai.

Lėtinio triukšmo poveikio mokslas

Ar kada nors pastebėjote, kaip vargina visa diena praleisti atviro plano biure ar vaikščioti judria gatve, pilna signalizuojančių automobilių? Net jei tiesiogiai nekreipiate dėmesio į triukšmą, jūsų smegenys tai daro. Jos nuolat filtruoja, blokuoja ir nuskaito svarbią informaciją be jūsų leidimo.

Šis foninis stresas palaiko jūsų nervų sistemos budrumą ir kūno įtampą. Tyrimai parodė, kad nuolatinis triukšmo poveikis padidina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį, kuris laikui bėgant gali paveikti jūsų miegą, širdį ir nuotaiką. Galite manyti, kad esate prie to „pripratę“, bet jūsų smegenys niekada taip nėra.

Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys didelį triukšmą, dažniau patiria nerimą, prastą miegą ir netgi aukštesnį kraujospūdį. Pasaulio Sveikatos Organizacija sieja ilgalaikį triukšmo poveikį su širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač triukšmingose miesto vietovėse.

Kaip triukšmo nuovargis veikia nuotaiką

Triukšmingose erdvėse sunkiau susikaupti ir priimti sprendimus. Jos padidina protinį nuovargį, ypač atliekant užduotis, kurioms reikia susikaupimo ar kantrybės. Štai kodėl atviro plano biuruose dirbantys žmonės dažnai praneša, kad dienos pabaigoje jaučiasi labiau pavargę ir suirzę.

Per didelis triukšmas taip pat gali pakeisti mūsų elgesį. Galime jaustis neramesni, irzlesni arba emociškai išsekę. Kalbama apie tai, kaip triukšmas priverčia jūsų smegenis dirbti sunkiau nei turėtų.

Teigiamų garsovaizdžių emocinė nauda

Triukšmas gali jus varginti, bet garsas taip pat gali pakelti nuotaiką. Kai kuri aplinka padeda mums jaustis ramiai, susikaupusiai ir netgi džiaugsmingai. Šie teigiami garsų peizažai yra ne tik malonūs, bet ir keičia smegenų bei kūno reakciją į pasaulį.

Natūralūs garsai ir emocinis atstatymas

Gamtos garsai, pavyzdžiui, vėjas, paukščiai, tekantis vanduo ar lietus, ramina nervų sistemą. Jie mažina širdies ritmą, raumenų įtampą ir streso hormonų lygį. Šie garsai duoda smegenims signalą, kad viskas gerai, jokio pavojaus nėra.

Štai kodėl natūralūs garsai naudojami meditacijos programėlėse, terapijose ir ligoninių pooperacinėse palatose. Tyrimai rodo, kad net kelios minutės gamtos garsų gali pakelti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Jie taip pat padeda smegenims atsigauti. Po įtemptos užduoties ar triukšmingos aplinkos, praleistas laikas ramiame parke ar švelnių gamtos įrašų klausymasis gali sumažinti protinį nuovargį.

Muzikos ir akustinės aplinkos vaidmuo

Muzika yra viena galingiausių priemonių emocijoms išreikšti. Ji gali mus įkvėpti energijos, atpalaiduoti arba sukelti gilius prisiminimus. Muzikos terapija naudojama psichinei sveikatai palaikyti, skausmui malšinti ir net atminčiai gerinti žmonėms, sergantiems demencija.

Bet už muzikos ribų, akustika Erdvės atmosfera taip pat svarbi. Kambarys, kuriame aidi arba stiprėja aštrūs garsai, atrodo šiurkštus ir varginantis. Kambarys su švelnia, subalansuota akustika sukuria šiltą, saugų ir jaukų jausmą.

Štai kodėl garsui jautrios aplinkos, pvz. mokyklose, terapijos kambariuose ir namuose, pradeda įtraukti akustinį dizainą. Šiose erdvėse naudojamos minkštos medžiagos, išlenkti paviršiai ir aplinkos garso kontrolė, kad žmonės jaustųsi patogiai.

Dizainas su garsu

Jei garsas gali pakeisti mūsų jausmus, tuomet erdvės, kuriose gyvename ir dirbame, turėtų būti kuriamos atsižvelgiant į garsą. Geras dizainas skamba tinkamai. O tai gali turėti didelės įtakos tam, kiek ramiai, susikaupę ar bendraujantys jaučiamės erdvėje.

Neigiamo triukšmo mažinimas

Pirmas žingsnis – sumažinti garsą, kuris užgožia arba blaško dėmesį. Kieti paviršiai, tokie kaip stiklas, betonas ir plytelės, atspindi garsą, todėl erdvės atrodo garsesnės ir chaotiškesnės. Priešingai, minkšti paviršiai sugeria garso perteklių.

Akustinės plokštės yra dar vienas veiksmingas būdas kontroliuoti šiurkštų triukšmą ir aidą. Jos visiškai neužblokuoja garso, tačiau sumažina erdvės aštrumą. Tai leidžia jūsų smegenims lengviau atsipalaiduoti, susikaupti ar kalbėtis be protinės įtampos.

Šios plokštės naudojamos įrašų studijose ir klasėse, tačiau jos taip pat praverčia atviro plano namuose, terapijos kabinetuose ir net miegamuosiuose. Maži pakeitimai, pavyzdžiui, garsą sugeriančių medžiagų pridėjimas ar triukšmingų kampų uždarymas, gali smarkiai pagerinti kambario pojūtį.

Skatinant teigiamą akustinį dizainą

Kitas žingsnis – pridėti garsą, kuris ramina ir palaiko. Tai gali būti švelni foninė muzika, tylus ventiliatorius arba švelnus filtruoto baltojo triukšmo dūzgimas.Tai gali būti tyla su tekstūra, kai garsas natūraliai išnyksta ir staigiai neatsimuša.

Pavyzdžiui, sensoriškai jautriose erdvėse, tokiose kaip terapijos kambariai, mokyklos ar neurodivergentams pritaikyti namai, garsas yra traktuojamas atsargiai. Šiose erdvėse vengiama aštrių garsų ir kuriami švelnaus, nuspėjamo garso sluoksniai. Tai padeda žmonėms jaustis saugiems, ramiems ir kontroliuojantiems situaciją.

Garso panaudojimas projektuojant – tai ne tik triukšmo mažinimas. Tai aplinkos, kurioje jūsų smegenims nereikia taip sunkiai dirbti, sukūrimas, kad jaustumėtės ramiau tiek kūne, tiek protu.

Garsas yra visur. Jis girdimas fone, kai dirbate, kai ilsitės ir kai mąstote. Bet tai niekada nebūna tik fonas. Jis formuoja jūsų jausmus, ar pastebi tai, ar ne.

Triukšmas gali jus išsekinti. Jis gali sukelti nuovargį, nerimą ar susikaupimo praradimą. Tačiau tinkami garsai gali jus pakelti. Jie gali nuraminti širdį, padėti susikaupti arba suteikti ramybės jausmą.

Supratimas, kaip garsas veikia jūsų emocijas, reiškia, kad galite pradėti formuoti savo aplinką, o ne tik į ją reaguoti. Galite sumažinti jus varginantį triukšmą ir apsupti save garsu, kuris jus palaiko.

Nes kai įsiklausai į savo erdvę, iš tiesų įsiklausai į save!

Papildoma literatūra ir nuorodos:

• Benfield, JA, Taff, BD, Newman, P. ir Smyth, J. (2014). Natūralus garsas padeda atsigauti po streso. Amerikos akustikos draugijos žurnalas, 135(1), EL15–EL20.

• Pasaulio sveikatos organizacija. (2018). Europos regiono aplinkos triukšmo gairės.