Girdėti garsus, kurie nėra tikri? Štai ką daro tavo smegenys

Ar kada nors girdėjote silpną spengimą ausyse, kai aplink jus tylu? Arba manėte, kad kažkas jus šaukia vardu, kai aplink nieko nebuvo? Jei taip, tuomet tikrai nesate vieni.

Tai yra fantominių garsų pavyzdžiai. Tai yra garsai, kuriuos jūsų smegenys sukuria be jokio išorinio šaltinio. Kai kuriems žmonėms jie atsiranda ir išnyksta. Kitiems jie yra nuolatiniai.

Kartu panagrinėkime dvi dažnas fantominio garso formas: spengimą ausyse ir klausos haliucinacijas. Jos gali skambėti neįprastai, tačiau yra dažnesnės, nei manote. Ir jos daug pasako apie tai, kaip smegenys apdoroja garsą, net kai iš tikrųjų jokio garso nėra.

Panagrinėsime, kas sukelia šiuos išgyvenimus, kaip jie veikia žmones ir ką mokslas atrado apie jų priežastis.

Nes kartais tyla visai nebūna tyla.

Dažniausias fantominis garsas

Spengimas ausyse – tai garsas, kuris nėra sklindantis iš išorinio pasaulio. Žmonės jį apibūdina kaip skambėjimą, zvimbimą, dūzgimą ar net šnypštimą. Tai ne liga, o simptomas ir iš tiesų labiausiai paplitęs fantominio garso tipas.

Kas yra spengimas ausyse?

Spengimas ausyse atsiranda, kai smegenys sukuria garso iliuziją. Daugeliu atvejų tai subjektyvu. Tai reiškia, kad jį girdi tik jį patiriantis asmuo. Daug retesnis yra objektyvus spengimas ausyse, kai gydytojas taip pat gali aptikti garsą, dažnai sukeliamą kraujo tekėjimo ar raumenų judėjimo ausyje.

Nėra vieno garso ar stiprumo; jis gali būti tylus, garsus, aukšto tono arba žemas. Kai kuriems žmonėms jis dienos metu tai sustiprėja, tai išnyksta. Kitiems jis yra nuolatinis, labai nerimą keliantis ir erzinantis.

Kas tai sukelia?

Tinnitus gali turėti daug priežasčių:

• Klausos praradimas, ypač su amžiumi susijęs ar triukšmo sukeltas
• Stiprus triukšmas, pavyzdžiui, koncertai ar pramoniniai darbai
• Ausų infekcijos, sieros kaupimasis ar sužalojimas
• Stresas ir nerimas
• Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, didelės aspirino dozės ar antibiotikai

Šiuos trigerius vienija tai, kad jie sumažina arba iškreipia smegenų gaunamą signalą iš ausies. Reaguodamos į tai, smegenys „užpildo spragas“ kurdamos garsą.

Tyrėjai mano, kad tai susiję su neuroplastiškumu - smegenų gebėjimą reorganizuotis ir prisitaikyti. Kai sutrinka įprastas signalas iš ausies, smegenys gali „padidinti garsumą“ klausos žievėje, kad tai kompensuotų.

Kaip dažnai tai pasitaiko?

Spengimas ausyse yra dažnesnis reiškinys, nei daugelis žmonių iš tikrųjų mano. Remiantis... Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) duomenimis, ja serga daugiau nei 740 milijonų žmonių visame pasaulyje, o apie 120 milijonų – lėtinė liga, kuri juos vargina kasdien. Tai beveik 1 iš 10 žmonių visame pasaulyje – gana daug, tiesa?

Tai dažniausiai pasitaiko vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, tačiau gali paveikti bet ką, įskaitant jaunus žmones, patiriančius didelį triukšmą, kuris šiais laikais tampa vis dažnesnis.

Kaip smegenys sukuria garsą be garso

Deja, spengimas ausyse yra smegenų „problema“. Net kai ausys pažeistos arba nebesiunčia aiškių garso signalų, smegenys išlieka aktyvios visą laiką. Jos bando kompensuoti trūkstamą įvestį. Dėl to gali būti suvokiamas garsas, kurio iš tikrųjų nėra.

Smegenų plastiškumas ir klausos spragos

Kai prarandate dalį klausos, nesvarbu, ar tai dėl senėjimo, didelio triukšmo, ar traumų, smegenys nenutyla. Vietoj to, jos bando užpildykite tarpus. Tai padidina klausos žievės – smegenų dalies, apdorojančios garsą, – aktyvumą. Tai vadinama centriniu stiprinimu. Įsivaizduokite, kad padidinate stereo garsumą, kai tyliai groja daina. Štai ką smegenys daro, kai pajunta sumažėjusį įvestį.Tai pradeda varginti sistemą, bet taip darydama ji gali pradėti pats kurdamas garsą, žavinga.

Klausos žievė įjungta perkrovos režimu

Smegenų skenavimas tai patvirtina. Žmonės, kenčiantys nuo spengimo ausyse, dažnai pastebi nenormalius klausos žievės nervinio aktyvumo modelius. Kai kurios sritys tampa pernelyg aktyvios, o kitos veikia netinkamai. Studijos Naudojant fMRI (funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją) buvo parodyta, kad net visiškoje tyloje žmonių, kenčiančių nuo spengimo ausyse, klausos smegenų sritys „užšvinta“, tarsi būtų grojami tikri garsai.

Ši idėja panaši į fantominės galūnės sindromą, kai žmogus jaučia skausmą ar pojūčius amputuotoje galūnėje. Smegenys toliau siunčia signalus, net kai fizinis šaltinis išnyksta. Esant spengimui ausyse, ausys gali neveikti tinkamai, tačiau smegenys toliau skleidžia garsą, kurį tikisi išgirsti.

Tai taip pat paaiškina, kodėl klausos aparatai kartais gali padėti. Atkurdami normalų signalo įvedimą į smegenis, jie sumažina smegenų poreikį „išrasti“ garsą. Daugeliu atvejų dėl to spengimas ausyse gali būti mažiau pastebimas arba net visiškai išnykti.

Klausos haliucinacijos

Spengimas ausyse paprastai yra paprastas garsas, pavyzdžiui, dūzgimas, zvimbimas ar aukštas tonas ausyse. Tačiau kai kurie žmonės jį girdi sudėtingi fantominiai garsai, pavyzdžiui, balsai, muzika ar pokalbiai. Jie vadinami klausos haliucinacijomis. Jie nėra tas pats, kas spengimas ausyse, ir dažnai turi labai skirtingas priežastis.

Daugiau nei paprasti garsai

Klausos haliucinacijos apima struktūrizuotų, prasmingų garsų girdėjimą. Dažnas pavyzdys – girdėti ką nors kalbant, kai šalia nieko nėra. Kai kurie žmonės girdi fone grojančią muziką arba kartojamas konkrečias frazes. Šie garsai atrodo tikri ir dažnai atrodo sklindantys iš už galvos ribų, nors tikro šaltinio nėra.

Kitaip nei spengimas ausyse, kuris paprastai būna neutralus arba erzinantis, klausos haliucinacijos dažnai turi emocinį turinį. Jos gali būti raminančios, trikdančios ar gluminančios. Daugeliu atvejų smegenys sukuria visaverčius jutiminius išgyvenimus, kurie atrodo susiję su atmintimi, baime ar įsitikinimais.

Kas juos patiria?

Šios haliucinacijos dažniausiai žinomos esant psichikos sutrikimams, tokiems kaip šizofrenija ar sunki depresija, kai balsai gali būti dažni, garsūs ir keliantys nerimą. Tačiau jos taip pat pasitaiko žmonėms, kuriems nėra diagnozuota reali psichinė liga.

Jie gali nutikti gedint, ypač netrukus po mylimo žmogaus netekties. Kai kurie žmonės girdi netekto žmogaus balsą. Kiti girdi jį atsisveikinant arba atsisveikinant, kurio jis neturėjo progos pasakyti. Šie išgyvenimai dažnai apibūdinami kaip ryškūs ir emociškai intensyvūs, tačiau paprastai nėra psichinės ligos požymiai.

Žmonės, kuriems trūksta miego, kurie patyrė traumą, serga epilepsija arba kurie yra ant pabudimo ar užmigimo ribos, taip pat gali girdėti tai, ko nėra. Tai būsena, vadinama hipnagogija. Tam tikromis aplinkybėmis smegenys išsenka arba yra pernelyg stimuliuojamos, todėl skleidžiami garsai, kurie neegzistuoja.

Atliktas tyrimas parodė, kad iki 10 % bendros populiacijos žmonių per savo gyvenimą patiria tam tikrą klausos haliucinacijų formą, dažnai trumpai ir be ligos. Tai rodo, kad riba tarp „normalaus“ ir „nenormalaus“ suvokimo ne visada tokia aiški, kaip manome.

Sveikesnių garso aplinkų kūrimas

Nesvarbu, ar jus kamuoja spengimas ausyse, sunku susikaupti, ar tiesiog jus užvaldo triukšmas, aplinka daro didelę įtaką tam, kaip jūsų smegenys apdoroja garsą. Daugelis žmonių nežino, kaip vietos akustinė kokybė veikia jų įtampą, susikaupimą ir psichinę sveikatą.

Kaip garsas formuoja mūsų proto būseną

Smegenys nuolat apdoroja garsą, net kai nekreipiate dėmesio. Kambariuose, kuriuose yra aido, reverberacijos ar foninio triukšmo, jūsų smegenys turi sunkiau dirbti, kad išfiltruotų tai, kas nesvarbu, todėl galite greičiau jaustis pavargę. Tai taip pat gali padidinti protinį nuovargį ir pabloginti tokias būkles kaip spengimas ausyse.

Kita vertus, tyli ir subalansuota erdvė leidžia atsipalaiduoti klausos sistemai. Mažiau triukšmo reiškia mažiau pastangų. Tai padeda smegenims sutelkti dėmesį į svarbius garsus, tokius kaip kalba ar muzika, neapkraunant pojūčių.

Akustinių plokščių vaidmuo

Vienas iš būdų pagerinti garso aplinką – naudoti akustines plokštes. Šios medžiagos sugeria pernelyg didelius garso atspindžius kambaryje. Tai reiškia mažesnį aidą, aiškesnę kalbą ir patogesnę erdvę. Vietos tokiose kaip namai, biurai, terapijos kambariai ar studijos ir kt., gali būti gydomos.

Jos skirtos ne tik profesionalams ar muzikantams. Akustinės plokštės gali padėti visiems, kuriems reikia atpalaiduojančios, susikaupusios aplinkos. Galbūt dirbate iš namų, turite jautrių sensorinių organų ar tiesiog norite ramybės ir tylos po ilgos dienos.

Kalbama apie erdvės, kurioje jūsų smegenims nereikia kovoti, kad aiškiai girdėtų, sukūrimą. Šis mažas pokytis gali turėti didelės įtakos.

Kaip elgiatės su fantominiais garsais?

Geresnė akustika gali sumažinti stresą ir palengvinti nepageidaujamo triukšmo keliamą psichinę įtampą. Daugeliui žmonių, kenčiančių nuo spengimo ausyse ar klausos haliucinacijų, reikia labiau struktūrizuotos pagalbos. Geros žinios yra tai, kad fantominius garsus dažnai galima suvaldyti, net jei jų neįmanoma visiškai išgydyti.

Tinnitus valdymas

Kaip žinome, nėra vieno universalaus sprendimo nuo spengimo ausyse, tačiau keli metodai gali padėti sumažinti jo poveikį.

• Garso terapija naudoja foninį triukšmą, pvz., baltąjį triukšmą, rausvąjį triukšmą arba švelnius gamtos garsus, kad skambėjimas būtų mažiau pastebimas ir padėtų smegenims nukreipti nuo jo dėmesį. Kai kuriems žmonėms taip pat naudingi pritaikyti maskavimo takeliai, skirti konkretiems dažniams.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas veiksmingiausių gydymo būdų. Ji nepašalina garso, bet padeda sumažinti emocinį stresą, kurį jis sukelia.
• Klausos aparatai gali būti gana naudingi tiems, kurie turi klausos sutrikimų. Pagerindami įprastą garsą, jie sumažina kontrastą tarp tylaus garso ir spengimo ausyse, todėl klaidingas garsas tampa mažiau pastebimas.
• Streso mažinimas yra svarbus veiksnys. Spengimas ausyse dažnai sustiprėja dėl nerimo, nuovargio ar didelio streso laikotarpių. Dėmesingumas, mankšta ir miego higiena gali padėti kontroliuoti simptomus.

Sudėtingų klausos patirčių gydymas

Gydymas žmonėms, girdintiems struktūrizuotus fantominius triukšmus, tokius kaip balsai ar muzika, priklauso nuo priežasties. Jei tai susiję su psichologiniu ar neurologiniu sutrikimu, gydymas gali apimti:

• Pokalbių terapija, skirta emociniams veiksniams ar traumoms ištirti
• Vaistai, jei simptomai yra sunkūs arba užsitęsę
• Pagerėję miego įpročiai, nes haliucinacijos dažnai atsiranda, kai smegenys yra pavargusios arba per daug stimuliuojamos

Net ir neklinikiniais atvejais ši patirtis nusipelno dėmesio. Tikslas yra ne visiškai nutildyti smegenis, o jas paremti, kad joms nereikėtų taip sunkiai dirbti, norint suprasti pasaulį.

Fantomų garsai gali atrodyti keisti, tačiau jie yra dažnesni ir žmogiškesni, nei dauguma žmonių mano. Nesvarbu, ar tai niekada neišnykstantis skambėjimas, ar balsas, kurio iš tikrųjų nėra, šie potyriai primena, kokios aktyvios ir reaguojančios yra smegenys, net ir tyloje.

Jie gali būti varginantys. Kartais galbūt net bauginantys. Bet jie taip pat nėra jūsų kaltė. Šie garsai nėra silpnumo ar vaizduotės požymiai. Tai yra tai, kaip smegenys reaguoja į pokyčius, netektį ar stresą. Ir nors jie ne visada gali visiškai išnykti, juos galima suprasti, valdyti ir sušvelninti.

Paprasti dalykai, tokie kaip tylesnis kambarys, ramesnė nuotaika ar šiek tiek foninio garso, gali labai padėti. Taip pat gali padėti ir pokalbis su suprantančiu žmogumi.

Jei jūs arba jums brangus žmogus girdi garsus, kurių iš tikrųjų nėra, žinokite: jūs ne vienas. Ir jūs to neįsivaizduojate. Tyla gali būti ne tyli, bet ji taip pat nebūtinai turi būti garsi amžinai.

Papildoma literatūra ir nuorodos:

• Baguley, DM, McFerran, DJ ir Hall, DA (2013). Spengimas ausyse. „The Lancet“, 382(9904), 1600–1607. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(13)60142-7

• Johns, LC ir van Os, J. (2001). Psichozinių patirčių tęstinumas bendrojoje populiacijoje. Klinikinės psichologijos apžvalga, 21(8), 1125–1141. https://doi.org/10.1016/S0272-7358(01)00103-9

• Mühlau, M., Rauschecker, JP, Oestreicher, E., Gaser, C., Röttinger, M., Wohlschläger, AM, ... & Sander, D. (2006). Struktūriniai smegenų pokyčiai spengiant ausyse. Smegenų žievė, 16(9), 1283–1288. https://doi.org/10.1093/cercor/bhj070

• Roberts, LE, Eggermont, JJ, Caspary, DM, Shore, SE, Melcher, JR ir Kaltenbach, JA (2010). Spengimas ausyse: spengimo ausyse neuromokslas. Neurologijos žurnalas, 30(45), 14972–14979. https://doi.org/10.1523/JNEUROSCI.4028-10.2010

• Pasaulio sveikatos organizacija (2023 m. vasario 14 d.). PSO pabrėžia spengimą ausyse kaip visuomenės sveikatos problemą. https://www.who.int/news/item/14-02-2023-who-highlights-tinnitus-as-a-public-health-concern